Asmenybės bruožai ir emocinis reagavimas ilgą laiką siejami su žmogaus sveikata. Istoriniai ir šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad psichologinė būsena gali moduliuoti organizmo atsaką į ligas, tačiau ryšys nėra vienareikšmis: svarbu atskirti priežastis nuo prisitaikymo mechanizmų ir vengti kaltinimo sergantiesiems.
Psichologija ir ligos: ką rodo mokslas
XX a. viduryje psichologijos ir medicinos tyrėjai pradėjo aiškintis, kaip charakterio bruožai susiję su tam tikromis ligomis. Kardiologų Meyerio Friedmano ir Ray H. Rosenmano teorija apie A tipo asmenybę pabrėžė, kad nuolatinis skubėjimas, dirglumas ir stiprus konkurencingumas gali skatinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Panašūs bandymai ieškoti asmenybės tipų, kurie predisponuotų onkologinėms ligoms, davė mišrius rezultatus: kai kurie tyrimai rodė ryšius, kiti — ne.
Ar asmenybės bruožai lemia vėžio riziką?
Viena hipotezių teigė, kad vėžiu labiau serga žmonės, linkę kaupti neigiamas emocijas, vengti konfliktų ir aukoti savo poreikius. Japonijos ir Švedijos ilgametės kohortinės studijos – tūkstančiai stebėtų žmonių dešimtmečiais – nerado aiškaus ryšio tarp tokių asmenybės bruožų ir didesnės onkologinių ligų rizikos. Tai svarbu priminimui sergantiesiems: „Tokio tipo nėra. Nė vienas žmogus neturi savęs kaltinti dėl to, kad susirgo“, – teigė S.Birbilaitė.
Kaip psichologinė reakcija veikia ligos eigą
Nors asmenybės tipas nebūtinai sukelia ligą, būdas, kuriuo žmogus reaguoja į diagnozę, turi reikšmės gydymo eigai ir atkryčio rizikai. Nyderlandų psichologų tyrimai identifikavo, kad sergantieji, linkę slopinti emocijas arba patirti bejėgiškumą, dažniau susiduria su blogesne prognoze. Tyrėjai taip pat apibrėžė penkis adaptacijos prie onkologinės ligos būdus: neigimą, fatalizmą, kovą su liga, beviltiškumą ir nerimastingumą.
Neigimas dažnai reiškia: „Tai nieko rimto.“ Fatalizmas pasireiškia frazėmis: „Niekas nuo manęs nepriklauso”, „Toks mano likimas, ir nieko čia nepakeisi.” Kovojantys pacientai sako: „Man reikia su liga susitaikyti, bet aš įveiksiu ją.” Beviltiškumo atveju pasigirsta: „Nėra jokios prasmės gydytis, nes vis tiek tai blogai baigsis.” Tuo tarpu nerimastingumas — tai nuolatinis, gilus nerimas dėl ateities, kuris trukdo funkcionuoti kasdieniame gyvenime.
Praktiniai patarimai sergantiems ir jų artimiesiems
Psichologinė parama, šeimos ir artimųjų įsitraukimas, socialinis ryšys ir gebėjimas valdyti stresą yra esminiai resursai. „Kiekvienas turime vidinių ar išorinių resursų, kurie padeda suvaldyti stresą, pavyzdžiui, šeima, artimųjų parama, bendravimas“, – sakė psichologė S.Birbilaitė. Reikia skatinti atvirą emocijų reiškimą, pasirūpinti psichologine pagalba ir mažinti kaltės jausmą tarp sergančiųjų.
Santrauka: nors asmenybės bruožai gali nulemti, kaip žmogus reaguoja į ligą ir kaip jam sekasi prisitaikyti, nėra tvirtų įrodymų, kad konkretus charakterio tipas tiesiogiai sukelia vėžį. Daug svarbiau — nustatyti ir stiprinti individualius išteklius, kurie padeda įveikti stresą ir palaikyti gydymo eigą.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




