Nauja metaanalizė rodo, kad paprastas mitybos pakeitimas – daugiau nesmulkintų grūdų – gali reikšmingai pagerinti kardiometabolinius rodiklius ir padėti kontroliuoti kūno svorį. Tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 6 500 dalyvių duomenis ir nustatė, kad maždaug 60–100 g per dieną, t. y. 4–6 porcijos, siejasi su mažesniu kūno svoriu, mažesne juosmens apimtimi ir palankesniais cholesterolio bei uždegimo rodikliais.
Ką atrado mokslininkai
Analizėje rasta aukšto patikimumo įrodymų, kad didesnis nesmulkintų grūdų vartojimas susijęs su mažesniu bendrojo cholesterolio kiekiu, mažesniu kūno svoriu, mažesne juosmens apimtimi ir sumažėjusiu interleukino-6 (IL-6) lygiu, kuris yra uždegimo rodiklis. Be to, vidutinio patikimumo įrodymai rodė ryšius su mažesniu MTL („blogojo“) cholesteroliu, trigliceridais, sistoliniu kraujospūdžiu ir nevalgius matuotu gliukozės kiekiu.
„Skirtingai nei ankstesnėse apžvalgose, mes vertinome, kiek tiksliai nesmulkintų grūdų žmonės turėtų suvalgyti, kad gautų didžiausią naudą“, – sakė tyrimo autorė, Tabrizo medicinos mokslų universiteto Irane mitybos mokslų docentė Helda Tutunchi. Ji pridūrė, kad gaires galima pritaikyti praktikoje: „Nustatėme, kad didžiausia nauda pasiekiama suvartojant maždaug 60–100 gramų per dieną – tai yra viršutinė dabartinių mitybos rekomendacijų dalis”, – sakė ji.
Galimi mechanizmai ir praktinė reikšmė
Niujorke dirbantis kardiologas Josephas You paaiškino, kad nesmulkintų grūdų poveikis gali būti susijęs su jų įtaka žarnyno mikrobiotai ir žarnyno turinio pasislinkimo greičiui. „Nesmulkintų grūdų įtraukimas į mitybą gali atspindėti apskritai sveikesnį ir subalansuotą gyvenimo būdą. Kaip parodė ankstesni tyrimai, tai gali būti susiję su jų poveikiu storajai žarnai, žarnyno turinio slinkimo greičiui ir galimai įvairioms mikroskopinėms organizmo sąveikoms“, – paaiškino Niujorke dirbantis kardiologas Josephas You.
Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad paprasti pakeitimai – vietoje rafinuotų produktų rinktis viso grūdo alternatyvas – gali duoti naudos.
Rekomenduojami produktai: rudi ryžiai, bolivinės balandos (kinva), viso grūdo miltai, viso grūdo makaronai ir pita, grikių ar speltos dribsniai, taip pat kepiniai iš viso grūdo kukurūzų miltų.
Tyrimo ribotumai ir atsargumo priemonės
Nors rezultatai yra perspektyvūs, tyrimo autoriai pabrėžia apribojimus: įtrauktų studijų trukmės mediana buvo vos 8 savaitės, todėl neaišku, ar pastebėti poveikiai išlieka ilgalaikiai. Be to, palyginti nedaug tyrimų nagrinėjo labai didelį – virš 140 g per dieną – vartojimą, todėl tokių kiekių poveikis kol kas neaiškus. Taip pat svarbu paminėti, kad nauda gali priklausyti nuo to, ką tiksliai pakeičiame mityboje: perėjimas nuo stipriai perdirbtų, riebiais ir cukrumi gausių produktų į viso grūdo alternatyvas greičiausiai duos daugiau naudos.
Dietologo konsultacija gali padėti pritaikyti rekomendacijas individualiai, ypač turint alergijų ar jautrumo gliutenui. Apskritai didesnis nesmulkintų grūdų vartojimas – paprasta, prieinama ir nebrangi strategija, kuri gali papildyti kitas sveikatos gerinimo priemones.