Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių Lietuvoje ir visame Vakarų pasaulyje. Daugelis atvejų galėtų baigtis geriau, jei laiku būtų suteikta pagalba arba nukentėjusysis žinotų, ką daryti pats. Šiuo straipsniu siekiama ne tik paaiškinti pirmuosius požymius, bet ir pateikti praktiškas, saugias rekomendacijas žmogui, kuriam ištiko ūmus širdies sutrikimas ir aplink nėra kitų galinčių padėti.
Pirmieji simptomai ir laikas veikti
Pirmieji miokardo infarkto arba kitos rimtos širdies būklės simptomai gali būti staigi aritmija (neįprastas širdies ritmas), krūtinės skausmas ar spaudimas, dusulys, prakaitavimas, pykinimas, silpnumas arba alpimas. Kai kuriems žmonėms pirmasis simptomas — netikėtas širdies ritmo sutrikimas. Specialistai pabrėžia, kad akimirkose sprendžiami gyvybiniai klausimai: jeigu atsiranda greita būklės blogėjimo tendencija, veiksmų laikas gali būti labai ribotas.
Ką daryti iš karto, jei jaučiate pavojingus simptomus
Pirmiausia — išlikite kuo ramesni. Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (112): aiškiai nurodykite vietą, apibūdinkite simptomus ir pasakykite, kad įtariate miokardo infarktą. Jeigu įmanoma, aktyvuokite telefono garsiakalbį, kad galėtumėte prižiūrėti save ir bendrauti su dispečeriu. Sėdėkite arba atsistokite, remdamiesi, ir stenkitės kuo mažiau judėti, kad sumažintumėte širdies krūvį.
Aspirinas ir kiti saugūs žingsniai
Jeigu esate sąmoningas, nealergiškas aspirino veikliajai medžiagai ir neturite kraujavimo sutrikimų ar kitų kontraindikacijų, sukramtykite vieną tabletę aspirino (dažniausiai 300 mg), nes tai gali sulėtinti trombo formavimąsi. Šis žingsnis neturėtų keisti neatidėliotino skambučio pagalbai — aspirinas yra papildoma priemonė, ne pakeitimas skubiai medicininei intervencijai.
Dėl „kosulio technikos“ ir kokia yra patikima pagalba
Anksčiau minėta praktika – stiprus, nuoseklus kosulys, derinamas su giliu įkvėpimu, kartais minima kaip laikina priemonė esant tam tikroms aritmijoms.
Svarbu pabrėžti: ši technika nėra patikima, nėra plačiai rekomenduojama kaip pagrindinė priemonė ir gali būti neveiksminga arba pavojinga. Neužimtiems žmonėms ir nepraktikuotiems savininkams geriausia laikytis kvalifikuotų rekomendacijų: kviesti pagalbą ir, jei prarandama sąmonė, pradėti krūtinės paspaudimus (CPR).
Jei prarasite sąmonę — pradėkite reanimaciją
Jei žmogus nugriūna ir neatsako, pradėkite krūtinės paspaudimus: spauskite krūtinės ląstą centro srityje ritmu apie 100–120 paspaudimų per minutę ir maždaug 5–6 cm gylio, iki atvyksta profesionalai arba iki atsiranda aiškių gyvybinių požymių. Jei yra galimybė, panaudokite automatizuotą išorinį defibriliatorių (AED). Jei nesate išmokyti atliekti pilną reanimaciją, rankomis tik paspaudimų (hands-only) metodas yra geriau nei neveikimas.
Informacijos sklaida ir prevencija
Dalindamiesi patikima informacija apie širdies ligų požymius ir skubios pagalbos veiksmus, galime sumažinti nelaimingų atvejų skaičių. Prevencija — sveikas gyvenimo būdas, reguliari profilaktinė medikų apžiūra ir gydymas sergant lėtinėmis ligomis — taip pat reikšmingai mažina riziką. Taip pat verta mokytis pirmosios pagalbos ir CPR, kad prireikus galėtumėte veikti užtikrintai.
Skubūs sprendimai ir teisingi veiksmai dažnai gelbsti gyvybes. Jei įtariate miokardo infarktą arba pajutote staigius širdies sutrikimus — nedelsdami kvieskite pagalbą ir elkitės atsakingai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.