Kraujo krešuliai gali būti gyvybei pavojingi. Trombai, susidarantys venose ar arterijose, gali užblokuoti kraujo tekėjimą į gyvybiškai svarbius organus, sukeldami plaučių emboliją, insultą ar miokardo infarktą. Lietuvoje venų trombozė gana dažnai diagnozuojama – pagal skaičiavimus, kasmet registruojami tūkstančiai atvejų. Nors kai kurių atvejų simptomai būna akivaizdūs, dažnai liga prasideda slapta ir gali pasireikšti staiga.
Kaip pasireiškia grėsminga trombozė
Dažniausias pavojus – trombo atplyšimas iš kojų venos ir su kraujo srove pernešimas į plaučių arteriją. Tai sukelia plaučių emboliją: staigus dusulys, veido išblykimas, kvėpavimo pagreitėjimas, padažnėjęs pulsas ir aštrus krūtinės skausmas. Žmogus gali jausti stiprų silpnumą ir greitai pavargti atlikdamas įprastą fizinį krūvį. Tuo tarpu mažesni krešuliai kartais sukelia labai nežymius simptomus, todėl juos lengva praleisti. Tokiais atvejais įprasti tyrimai gali neparodyti problemos, todėl svarbu atkreipti dėmesį į rizikos faktorius ir ankstyvus požymius.
Kas yra didesnės rizikos grupėse
Medikai išskiria aštuonias pagrindines rizikos grupes, kurioms susidaryti trombams tikimybė yra aukštesnė:
1. Antsvorio turintys asmenys. Kuo didesnis kūno svoris, tuo intensyvesnė kraujagyslių apkrova ir didesnė trombų susidarymo rizika. Svarbu sumažinti svorį palaipsniui sveika mityba ir reguliaria fizine veikla.
2. Rūkaliai. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles, didina kraujo tirštumą ir kraujospūdį, todėl skatina krešulių formavimąsi.
3. Besilaukiančios moterys. Nėštumo metu padidėja krešėjimo faktorių kiekis, o augantis vaisius gali spausti venas, sutrikdydamas kraujotaką.
4. Moterys vartojančios kontraceptines tabletes. Hormoniniai preparatai gali kelti trombo riziką kelis kartus, todėl būtina įvertinti rizikos veiksnius su gydytoju prieš pradedant vartoti tokias priemones.
5. Sergantieji tam tikromis lėtinėmis ar infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui vėžiu, cukriniu diabetu ar uždegiminėmis būklėmis.
Kai kurios ligos arba jų gydymas stiprina krešėjimą.
6. Mažai judantys asmenys. Ilgas sėdėjimas darbe ar kelionės automobiliu, autobusu ar lėktuvu viršijančios kelias valandas didina venų stazės riziką.
7. Paveldimumas. Jei šeimoje yra buvę neaiškios kilmės trombų, verta pasitikrinti paveldimus krešėjimo sutrikimus.
8. Anksčiau trombais sirgę pacientai. Praeities epizodai padidina pasikartojimo tikimybę, ypač aplink venų vožtuvus, kas gali skatinti lėtinę venų ligą.
Prevencija ir ką daryti įtarus simptomus
Prevencija apima judėjimą ir svorio kontrolę, rūkymo metimą, pakankamą skysčių vartojimą ilgų kelionių metu, aktyvios pertraukos sėdint ir gydytojo konsultacijas dėl hormoninių preparatų ar antikoaguliantų, jei yra rizikos veiksnių. Jei atsiranda dusulys, staigus krūtinės skausmas, kojų patinimas ar skausmas, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Ankstyvas diagnozavimas ir gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti ilgalaikes komplikacijas.
Svarbu stebėti savo sveikatą ir reguliariai aptarti rizikos veiksnius su šeimos gydytoju ar specialistu. Savalaikė profilaktika ir sąmoningumas gali ženkliai sumažinti mirtinų trombų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.