Trombozė ir jos komplikacijos – plaučių embolija bei insultas – išlieka viena reikšmingiausių mirtingumo ir negalios priežasčių Lietuvoje. Nuo lapkričio 2 d. dalis pacientų, kuriems tradicinis gydymas varfarinu nepadeda arba netinka, galės gauti kompensuojamus naujos kartos geriamuosius antikoaguliantus. Tai svarbus žingsnis gerinant prieinamumą ir mažinant riziką tiems, kurių kraujo krešėjimo reguliavimas iki šiol buvo sudėtingas.
Kompensavimo esmė ir kas bus apdraustas
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto planuojama kompensuoti 80 proc. šių vaistų bazinės kainos, todėl pacientų savikaina turėtų sumažėti iki maždaug 14–15 eurų, lyginant su ankstesne kaina, kuri siekė mažiausiai apie 60 eurų. Pirmieji vaistus paskirs gydytojai specialistai – kardiologai arba pulmonologai, o vėliau galės skirti ir šeimos gydytojai. Vaistai bus skiriami tiems pacientams, kuriems bent tris mėnesius vartojus varfariną nebuvo pasiekta tinkamo kraujo krešėjimo kontrolės arba varfarinas nebuvo tinkamas dėl kitų priežasčių.
Privalumai pacientams ir gydytojams
Tradicinis varfarinas reikalauja nuolatinio kraujo tyrimų ir yra jautrus sąveikoms su maistu bei kitais vaistais. Dėl to paciento būklė gali svyruoti: kraujas gali per daug krešėti arba, priešingai, per daug „skystėti“, kas didina trombų arba kraujavimo riziką. Kaip pastebėjo prof. Audrius Aidietis: „Turėjome praeiti minų lauku, kad galėtume padėti pacientui. Dabar šiuos žmones gydyti bus daug paprasčiau“, – sakė prof. A. Aidietis.
Pacientų atsiliepimai taip pat pabrėžia patogumą: „Iš pradžių vartojau varfariną, tačiau šie vaistai man nepadėjo. Todėl jau daug metų perku naujuosius geriamuosius antikoaguliantus. Kadangi jie Lietuvoje buvo du su puse karto brangesni, jų įsigydavau Lenkijoje”, – sakė V. Tonkich.
Rizikos, statistika ir prevencija
Trombozė – plaučių embolija ir giliųjų venų trombozė – sukelia daug mirčių. Pasaulyje nuo trombozės kas 37 minutes miršta vienas žmogus. Lietuvoje kasmet insultą patiria apie 12–13 tūkst.
žmonių, iš jų apie 10–11 tūkstančių yra išeminiai insultai, kurių dažna priežastis yra prieširdžių virpėjimas. Apie 35 tūkst. lietuvių serga prieširdžių virpėjimu, o 20–30 proc. tokių pacientų patiria insultą.
GVT simptomai dažnai būna netipiški arba iš pradžių nepastebimi: skausmas, sunkumo jausmas, tinimas, mėlynėjimas ar niežėjimas. Laiku gydant ir taikant tinkamą profilaktiką, galima ženkliai sumažinti riziką. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, mobilumo skatinimas po operacijų ir protingas vaistų parinkimas išlieka kertiniai prevencijos elementai.
Kompensavimo apribojimai ir tolimesni žingsniai
Ne visi pacientai iš karto gaus prieigą prie kompensacijos. Kauno klinikų prof. Albinas Naudžiūnas atkreipė dėmesį: „Jeigu žmogus susirgo giliųjų venų tromboze ar patyrė sunkią operaciją, dėl kurios ilgai buvo nejudrus, jis paprastai gydomas tris mėnesius, todėl dėl kompensavimo apribojimų mes negalėsime tokioms pacientams skirti naujųjų geriamųjų antikoaguliantų. Manau, padarytas labai geras žingsnis, o ateityje tvarka bus tobulinama”, – vylėsi prof. A. Naudžiūnas.
Apibendrinant, kompensavimo pradžia – svarbus žingsnis gerinant širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją bei gydymą Lietuvoje. Tačiau svarbu toliau vertinti tvarką, kad naujieji vaistai pasiektų tuos, kuriems jie iš tiesų gali gelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.