Profesorės ir neurologų komentaruose akcentuojama viena svarbiausių žinučių: ankstyva diagnostika ir nuolatinis proto stimuliavimas gali reikšmingai sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą. Nors šiuo metu visiškai išgydyti ligos neįmanoma, yra įrodymų, kad tinkami gydymo ir gyvenimo būdo sprendimai gali atitolinti simptomų pradžią dešimtims metų.
Rizika auga su amžiumi. „Pats amžius yra rizikos veiksnys. Kiekvienas penkmetis tą riziką padidina. Iki 65 metų demencijos sindromas yra gana retas, nesiekia nė 1 proc. Tarp vyresnių nei 65 metų žmonių demencijos sindromas yra būdingas 5–10 proc. gyventojų“, – sako LSMU Kauno ligoninės gydytoja geriatrė prof. Jūratė Macijauskienė. Vis dėlto liga gali pasireikšti ir ankstyvame amžiuje: būna atvejų, kai ji nustatoma ketvirtajame dešimtmetyje.
„Tokio tyrimo nėra. Mes diagnozuojame tik klinikinę Alzheimerio ligą, kai žmogus skundžiasi atminties, dėmesio sutrikimais, keičiasi kasdienė veikla, atsiranda kitų simptomų“, – pabrėžia „Affidea“ klinikos gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė. Tai reiškia, kad prevencija ir stebėsena turi didelę reikšmę: kuo anksčiau pradėta intervencija, tuo geresnė galimybė sulėtinti simptomų raidą.
Vaistai ir naujos perspektyvos
„Žinoma, siekiama surasti efektyvių vaistų. Europos vaistų agentūrai yra pateikti ir registracijos laukia naujos grupės vaistai, kurie JAV yra patvirtinti“, – teigia ekspertai. Šiuo metu Alzheimerio ligai gydyti registruotos dvi vaistų grupės, kurios nepanaikina ligos, bet veikia patogenetinius mechanizmus ir gali sulėtinti progresavimą.
„Kuo anksčiau nustatome ligą, tuo veiksmingesnis gali būti paskirtas medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. Šiuo metu Alzheimerio ligai gydyti yra registruotos dvi vaistų grupės. Deja, jie pačios ligos neišgydo, bet veikdami patogenetinius mechanizmus jie gali sustabdyti ligos progresavimą“, – paaiškino J. Macijauskienė.
Kas išties padeda — moksliniai duomenys ir praktika
Didelis dėmesys skiriamas proto lavinimui: skaitymas, rašymas, užsienio kalbų mokymasis bei kitos intelektualios veiklos gali sumažinti demencijos riziką.
JAV mokslininkai stebėjo 1939 vyresnio amžiaus žmonių grupę (vidutinis amžius 80 metų) apie aštuonerius metus. Tyrimas parodė, kad nuolatinis kognityvinis aktyvumas buvo susijęs su apie 38 proc. mažesne Alzheimerio rizika; pacientams, kurie reguliariai stimuliavo protą, ligos simptomai atsirado vidutiniškai 94 metų amžiuje, palyginti su 88 metais neturinčių tokių įpročių.
Be intelektualios veiklos, gydytojai rekomenduoja integruoti platesnį prevencijos paketą: reguliari fizinė veikla, sveika mityba (pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono tipo dieta), tinkamas miego režimas, širdies ir kraujagyslių rizikos faktorių kontrolė (kraujospūdis, cukrinis diabetas, cholesterolio kiekis), socialinė įtrauktis ir nerūkymas. Šie veiksniai kartu su ankstyva diagnostika ir gydymu didina tikimybę prailginti sveiką gyvenimo kokybę.
Apibendrinant: nors visiškai išvengti Alzheimerio negarantuoja jokia priemonė, mokslas rodo, kad ankstyva diagnostika, vaistų ir nemedikamentinių priemonių derinys bei sąmoningas gyvenimo būdas gali atitolinti ligos progresavimą net dešimtims metų. Todėl svarbu kreiptis pas specialistą pastebėjus atminties ar kasdienės veiklos pokyčius ir nuolat palaikyti protinę bei fizinę sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.