Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirtingumo priežasčių pasaulyje, o daugeliu atvejų pagrindiniai rizikos veiksniai siejami su gyvenimo būdu. Vienas iš tokių elgesio modelių — rūkymas — kardiologų įvardijamas kaip vienas reikšmingiausių rizikos veiksnių. Apibendrinant ekspertų nuomonę, nuolatinis rūkymas gali trigubai padidinti širdies priepuolio tikimybę.
Rizikos mechanizmai
Kai žmogus rūko, tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozės procesus. „Kai pažeidžiama kraujagyslės sienelė, pradeda kauptis cholesterolis ir formuojasi apnašos. Padėtis tampa pavojinga, kai toje vietoje susidaro kraujo krešulys, galintis užkimšti arteriją. Tai dažnai būna paskutinė ir lemiama akimirka prieš širdies smūgį”, – aiškino dr. M. Viigimaa. Tokie kraujo krešuliai užkemša kraujo tekėjimą į širdį ir sukelia ūmias bei gyvybei pavojingas pasekmes.
Rūkymo nutraukimo poveikis
Svarbu pabrėžti, kad net ir ilgalaikis rūkymas nėra negrįžtamas kelias. „Dažnai manoma, kad jei žmogus rūkė ilgą laiką, žalos padaryta tiek, kad mesti jau nėra jokios naudos. Tai – netiesa. Sveikatos rodikliai pradeda gerėti iš karto, vos tik žmogus meta rūkyti.
Per 20 minučių normalizuojasi pulsas ir kraujospūdis, per 2–12 savaičių pagerėja kraujotaka ir plaučių funkcija, o po 5–15 metų širdies ir kraujagyslių ligų rizika artėja prie nerūkančiojo lygio”, – sakė dr. Margus Viigimaa.
Tyrimai taip pat rodo, kad pacientams, kuriems atliktas arterijų šuntavimas, rūkymo nutraukimas pagerina ilgalaikes išgyvenimo ir komplikacijų rodiklius. Tai reiškia, kad nutraukimas naudingas ne tik prevencijai, bet ir pooperaciniam atsigavimui ir prognozei.
Priklausomybė — smegenų sveikatos problema
Priklausomybė nėra tik valios stokos klausimas. Kaip pastebėjo psichiatras dr. Margus Lõokene, kartais už noro mesti rūkyti slepiasi sudėtingesnės psichologinės problemos: „Tuomet ilgesnio pokalbio metu iškildavo visai kitos problemos.” Jis taip pat pabrėžė genetinį ir neurobiologinį komponentus: „Neradome nė vieno geno, kurį būtų galima pavadinti priklausomybės genu.
Skirtingi genai gali turėti skirtingą įtaką smegenų vystymuisi. Taigi jie skirtingai lemia ir tai, kaip lengvai žmogus tampa priklausomas, tačiau galiausiai priklausomybė vis tiek atsiranda dėl to, kad žmogus pabando medžiagos ir ima ją vartoti”, – sakė jis.
Psichiatras aiškino ir priežastis, kodėl žmonės vartoja psichoaktyvias medžiagas: „Pirma, žmonės ieško malonumo ir kažko, kas padėtų geriau susidoroti su sunkumais. Antra, jie bando pagerinti savo savijautą. Pavyzdžiui, nikotinas yra stimuliatorius, kuris trumpuoju laikotarpiu pagerina dėmesį ir budrumą”, – sakė jis. Jis taip pat pažymėjo elgesio modelius: „Pavyzdžiui, kanapės veikia raminamai. Arba filmuose matome žmones, kurie grįžta namo iš darbo ir išgeria taurę konjako. Ar tai pagrįsta? Ne. Bet žmonės vis tiek tai daro”, – pabrėžė M. Lõokene.
Priklausomybė suprantama kaip smegenų liga: „Smegenų lygmeniu tai yra liga, sukelianti reikšmingus neuroninių grandinių pokyčius”, – aiškino jis. Jo nuomone, realūs gydymo tikslai turi būti aiškūs: „Jei žmogus nori iš tikrųjų išsivaduoti iš priklausomybės, tikslas turi būti visiškas susilaikymas”, – pabrėžė M. Lõokene.
Apibendrinant — rūkymas žymiai didina širdies priepuolio riziką, tačiau metimas duoda greitą ir ilgalaikę naudą. Supratimas apie priklausomybės priežastis ir profesionali pagalba ženkliai padidina sėkmės galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.