Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja onkologė chemoterapeutė ir ginekologė Stasė Melaikienė sulaukė valstybinių apdovanojimų už ilgametį ir nepriekaištingą darbą. Už indėlį į onkologinės pagalbos plėtrą Sveikatos apsaugos ministerijos pagerbta medikė atskleidžia, kad jos padarytų sprendimų branduolys – ne vien teorija, o nuolatinis ryšys su pacientu.
Pripažinimas per nuoširdumą
Gautas įvertinimas, anot gydytojos, jai buvo netikėtas, nors kolegos ir pacientai tai laiko natūralia darbingos karjeros išraiška. „Jaučiuosi dvejopai, – juk aplink tiek daug nuostabių kolegų, kurie pacientams atiduoda visą savo širdį. Niekada nedirbau dėl apdovanojimų, dirbau dėl žmogaus. Visą gyvenimą stengiuosi, kad pacientas būtų išgirstas ir suprastas. Mano principas paprastas: priimti pacientą taip, kad pati pas tokį gydytoją norėčiau ateiti”, – atvirauja medikė. Šios žodžiai atspindi ilgalaikę praktiką, kai profesionalumas dera su žmogiškumu.
Nuo pradžių iki šiandienos – medicinos pokyčiai
S. Melaikienė pradėjo gydytojos kelią 1985 m., baigusi Vilniaus universitetą. Ji buvo viena iš onkologinės tarnybos Panevėžyje pradininkių – laikų, kai diagnostikos galimybės ir gydymo schemos buvo ribotos. Per kelis dešimtmečius medicina keitėsi radikaliai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, sudėtingesnės chemoterapijos schemos ir organizaciniai sprendimai padėjo prieinamumui ir gydymo efektyvumui. Daugiausia džiaugsmo gydytoja mato įdiegtuose „žaliuosiuose koridoriuose“, leidžiančiuose pacientui nebeklaidžioti per institucijas ir greičiau gauti reikalingą pagalbą.
Pacientas – ne diagnozė, o žmogus
Labiausiai gydytoją formavo ne tik akademinės studijos, bet ir darbas su onkologinių ligonių bendruomene. „Mano tikrieji universitetai vyko bendraujant su pacientais. Susibūrimuose aš mokiausi iš jų: kaip kalbėti, kaip palaikyti, kaip neišgąsdinti, kaip nuraminti ir kaip tiesiog būti šalia. Visą šią patirtį turėjau perleisti per save, per savo širdį. Ši patirtis man įskiepijo svarbiausią gydytojo pamoką – niekada neatstumti žmogaus, išklausyti jį ir būti tolerantiškam.
Išmokau pagrindinę taisyklę: gydytojas privalo išklausyti ir niekada neišgąsdinti žmogaus, kuris į jį žvelgia su viltimi”, – dalijasi S. Melaikienė. Toks požiūris pabrėžia emocinio intelekto svarbą medicinoje ir ilgalaikių santykių su pacientais reikšmę.
Vertybės, pusiausvyra ir asmeninis gyvenimas
Gydytoja sako, kad vertybių pagrindas ateina iš šeimos. Stebėdama pacientams atsidavusią mamą – odontologę Emiliją Bedalienę – ji išmoko, kad tikras gerumas gimsta per pagalbą kitam. Nors onkologijos darbe emocinis krūvis didelis, S. Melaikienė stengiasi rasti balansą: šeima, sodas, gėlės ir laikas sau padeda atgauti jėgas. „Pasiimčiau gerą knygą, pasidaryčiau kavos, atsisėsčiau prie lango ir tiesiog paskaityčiau.” Tai nedidelė prabanga, kurią medikė vertina labiausiai.
Be klinikinės praktikos, gydytoja vadovauja ligoninės Medicinos etikos komisijai nuo 2019 m. ir aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime: buvo išrinkta Metų panevėžiete 2016 m. Jos pavyzdys rodo, kad įvertinimas profesijoje ateina tuomet, kai žinios dera su empatija, nuolatiniu tobulėjimu ir nuoširdžiu rūpesčiu pacientu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.