Britų mokslininkų analizė rodo, kad šunų auginimas gali lemti reikšmingą vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo padidėjimą bei geresnę sveikatą. Tyrėjai rėmėsi ilgamečiu stebėjimu Norfolk apskrityje ir nustatė, jog žmonės, turintys šunis, buvo pastebimai judresni nei tie, kurie augintinių neturėjo.
Tyrimo duomenys ir pagrindinės išvados
Tyrime dalyvavo 3123 žmonės, kurių amžiaus vidurkis siekė 69,5 metų. Apie 18 procentų dalyvių nurodė auginantys šunis, dauguma jų reguliariai vedžiojo savo augintinius. Analizė atskleidė, kad šunų vedžiojimas skatina kasdienę veiklą: vedžiojantys žmonės buvo maždaug 20 procentų aktyvesni ir dažniau skirdavo bent 30 minučių per dieną fiziniam aktyvumui. Net esant blogoms oro sąlygoms, šunų savininkai išlikdavo mažiau sėslūs nei tie, kurie šuns neturėjo.
Kodėl šuo padeda išlikti aktyviems ir socialiems
Reguliarios pasivaikščiojimų rutinos sukūrimas gerina širdies ir kraujagyslių funkciją, mažina raumenų atrofijos riziką ir palaiko judesių įgūdžius. Be fizinių pranašumų, šuns priežiūra dažnai skatina ir socialinius kontaktus: bendruomenėje pasivaikščiojimai su augintiniu lengvina pokalbius, mažina izoliaciją ir gerina nuotaiką. Tyrėjai pastebi, kad ši kasdienė veikla gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį psichinei sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Praktiniai patarimai ir alternatyvos tiems, kurie negali turėti šuns
Nors ne visi vyresnio amžiaus žmonės gali arba turi sąlygų laikyti šunį, yra alternatyvų, kurios suteikia panašią naudą. Galimi sprendimai: bendruomenių ar labdaros organizacijų inicijuotos paslaugos, kai savanoriai vedžioja šunis senjorų vardu; susitarimai su kaimynais dėl laikino augintinio priežiūros; dalijimasis gyvūnu tarp kelių šeimų. Kaip pažymėjo tyrėjai: „Vietinės bendruomenės ar labdaros organizacijos senyvo amžiaus žmonėms turėtų sudaryti sąlygas karts nuo karto pavedžioti šunis. Tokiu būdu vyresni žmonės galėtų ne tik tapti aktyvesni, bet ir pagerinti savo socialinius įgūdžius“,— sprendimo būdą siūlė vienas iš tyrėjų.
Saugumas ir atsakomybė
Prieš priimant sprendimą auginti šunį svarbu įvertinti fizines galimybes, finansinius išteklius ir namų sąlygas. Reikia atsižvelgti į alergijas, galimybę užtikrinti veterinarinę priežiūrą, saugų vedžiojimą ir tinkamą šuns charakterį bei dydį. Jei kyla abejonių, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar sveikatos specialistu dėl tinkamiausios fizinės veiklos formos.
Išvados aiškios: šuns auginimas arba reguliarus bendravimas su gyvūnais gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms išlikti judresniems, mažinti vienišumo pojūtį ir pagerinti bendrą gerovę. Vietinės iniciatyvos ir bendruomenės sprendimai gali suteikti prieinamą alternatyvą tiems, kurie negali turėti savo augintinio.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




