Venų varikozė dažnai suvokiama kaip tik estetinė problema, tačiau iš tiesų tai lėtinė kraujagyslių liga, kuri gali ilgai progresuoti beveik nepastebimai. Dėl to daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai pokyčiai tampa akivaizdūs arba pradeda trukdyti kasdienei veiklai. Ankstyvas simptomų atpažinimas suteikia daugiau galimybių pristabdyti ligos eigą ir išvengti komplikacijų.
„Venų varikozė išsivysto tada, kai dėl sutrikusios kraujotakos venų sienelės praranda elastingumą, išsitempia ir išsiplečia. Dažna klaida – laukti, kol ant kojų atsiras ryškiai išsiplėtusios venos ir tik tada pradėti ieškoti pagalbos“, – sako vaistininkė V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Ligos pradžia ir pirmieji požymiai
Pirmieji venų varikozės simptomai dažnai būna nežymūs: jaučiamas kojų sunkumas, tempimas, nuovargis, ypač vakare. Gali tinti kulkšnys, pasireikšti niežulys ar naktiniai mėšlungiai. Ankstyvose stadijose matomi tik smulkūs kapiliarų tinklai arba paviršinės venos, vėliau gali išryškėti stambesni venų mazgai ir odos pokyčiai. Ilgainiui oda gali tapti sausesnė, pigmentuotis ar net atsirasti sunkiai gyjančių opų.
Kas didina riziką?
Rizikos veiksniai apima paveldimumą, ilgą stovimą ar sėdimą darbą, mažą fizinį aktyvumą, antsvorį bei įprotį ilgai užsibūti vienoje padėtyje. Moterims papildomą riziką gali kelti hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumas ar menopauzė. Nepaisant to, su venų varikoze susiduria ir daug vyrų, kurie dažnai kreipiasi vėliau dėl ignoruojamų simptomų.
Prevencija ir kasdienės priemonės
Ankstyvose stadijose labai svarbūs kasdieniai įpročiai: reguliarus vaikščiojimas, blauzdų raumenų aktyvavimas (pavyzdžiui, pakilimai ant pirštų, blauzdų tempimo pratimai), darbo metu daromos pertraukos ir vengimas ilgai sėdėti ar stovėti vienoje pozicijoje. Taip pat rekomenduojama vengti ilgų karštų vonių ar pirties, nes karštis gali didinti veninį sąstovį, o vakare trumpas kojų pakėlimas pagerins kraujotaką.
Subalansuota mityba ir svorio kontrolė taip pat svarbios. „Svarbų vaidmenį atlieka ir subalansuota mityba. Tam tikri vitaminai ir biologiškai aktyvios medžiagos prisideda prie kraujagyslių būklės palaikymo. Pavyzdžiui, vitaminas C svarbus kolageno sintezei, todėl prisideda prie kraujagyslių sienelių tvirtumo, vitaminas E veikia kaip antioksidantas ir padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, o bioflavonoidai gali padėti stiprinti venų tonusą. Taip pat reikšmingas vitaminas K, susijęs su kraujo krešėjimo procesais, ir vitaminas D, kuris svarbus bendrai kraujagyslių sveikatai“, – teigia vaistininkė.
Kompresinė terapija ir medikamentai
Kai simptomai ryškesni, dažnai rekomenduojama kompresinė terapija. Kompresinės kojinės ar pėdkelnės mažina veninį sąstovį, gerina kraujo grįžimą ir mažina tinimą bei sunkumo jausmą. „Dažna klaida – manyti, kad užtenka nusipirkti bet kokias stipriau aptempiančias kojines. Iš tiesų svarbu įvertinti, kokio lygio kompresijos reikia, kada jas dėvėti ir kaip taisyklingai užsimauti. Netinkamai parinkta priemonė gali būti neveiksminga, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku“, – aiškina vaistininkė.
Taip pat kai kuriems pacientams gali būti naudingos geriamieji venotonikai arba vietinio poveikio geliai ir tepalai. „Viena dažniau naudojamų veikliųjų medžiagų yra diosminas. Taip pat kai kuriais atvejais pasirenkami vietinio poveikio geliai ar tepalai, pavyzdžiui, su heparinu ar vėsinamuoju poveikiu, kurie gali trumpam palengvinti tempimo ar sunkumo pojūtį. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tokios priemonės nepašalina pačios venų ligos priežasties, o padeda kontroliuoti simptomus“, – aiškina V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reikėtų nedelsti, jei kojos pradeda stipriai tinti, atsiranda stiprus skausmas, paraudimas, odos pažeidimai ar kraujavimas – tai gali būti komplikacijų požymiai, pavyzdžiui, tromboflebitas ar lėtinės opos. Gydytojas gali skirti diagnostiką (pvz., doplerinę echoskopiją) ir, esant indikacijų, pasiūlyti intervencinį gydymą ar operaciją, kurios esant medicininėms priežastims gali būti apmokamos per ligonių kasas.
Ankstyvas dėmesys simptomams, reguliari fizinė veikla, teisingai parinkta kompresija ir specialistų konsultacijos leidžia gerokai sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.