Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenys rodo, kad 2025 m. vyrai sudarė apie 71 proc. visų nuo priklausomybės besigydžiusių pacientų. Šis skirtumas nebūtinai reiškia, kad moterų priklausomybės mažiau – greičiau jis atskleidžia skirtingus biologinius, psichologinius ir socialinius barjerus, trukdančius moterims kreiptis pagalbos. Svarbu suprasti, kodėl šie skirtumai egzistuoja, kokias rizikas jie sukuria ir kaip paslaugas reikėtų pritaikyti, kad gydymas taptų prieinamesnis.
„Moterų priklausomybės atvejais kyla savitų biologinių, psichologinių bei socialinių ypatumų, moterys dėl žalingo alkoholio vartojimo iš visuomenės paprastai sulaukia daugiau griežtumo ir kritiškumo nei vyrai, tad pasmerkimo baimė neretai tampa kone pagrindiniu barjeru, trukdančiu moterims pripažinti, kad turi problemų.
Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad priklausomybė yra gydoma liga ir kuo greičiau ji pradedama gydyti, tuo paprastesnis sveikimo kelias ir mažesnė žala tiek fizinei, tiek emocinei moters sveikatai, jos santykiams su šeima, vaikais ir aplinkiniais”, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė.
Biologiniai ir psichologiniai skirtumai
Moterų priklausomybės etiologija dažnai susijusi su emocijų reguliavimu: didesnis nerimas, depresija, valgymo sutrikimai ar potrauminio streso požymiai dažnai lydi priklausomybės problemas. Alkoholį ar kitas psichoaktyvias medžiagas moterys dažnai renkasi kaip priemonę laikinai nuslopinti emocinį skausmą, vienišumą ar nerimą. Hormoniniai svyravimai, ypač estrogeno įtaka dopamino sistemai, taip pat gali paveikti potraukį ir atkryčio riziką.
„Pati priklausomybė moterims taip pat gali vystytis greičiau.
Yra net išskirtas vadinamasis „teleskopo efektas (angl. „telescoping effect“), kuris reiškia, kad moterys į žalingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą įsitraukia vėliau nei vyrai, tačiau laikotarpis nuo pirmo vartojimo iki priklausomybės išsivystymo moterims yra trumpesnis”, – dalijasi medicinos psichologė-psichoterapeutė.
Motinystė ir socialiniai barjerai kreiptis pagalbos
Socialinė stigma ir griežtesnis vertinimas lemia, kad moterys dažniau slepia priklausomybę ir atidėlioja gydymą.
Ypač stiprus yra kaltės ir gėdos jausmas tada, kai moteris yra mama. „Pavyzdžiui, baimė netekti vaikų globos ar būti pasmerkta kaip „bloga mama“ gali tapti neįveikiama kliūtimi ieškoti gydymo. Praktiniai barjerai taip pat labai reikšmingi.
Moterys dažniau susiduria su vaikų priežiūros klausimais, finansine priklausomybe nuo partnerių, o tai gali apsunkinti galimybę kreiptis į gydymo įstaigą.
Visa tai gali lemti, kad pagalba atidedama arba jos visai atsisakoma”, – atkreipia dėmesį priklausomybės ligų specialistė.
Lyčiai jautrus gydymas ir praktiniai sprendimai
Gydymo paslaugos turi atitikti moterų poreikius: saugi ir nevertinanti aplinka, traumų atpažinimas, integruotas psichikos sveikatos gydymas bei lankstūs sprendimai, leidžiantys suderinti gydymą su vaikų priežiūra. „Mūsų centre gydymą visiems pacientams stengiamasi kuo labiau individualizuoti, parenkant būdus, kurie jiems būtų efektyviausi. Ne išimtis ir su priklausomybe susiduriančios moterys.
Tuo tikslu pernai vykdėme nedidelį tyrimą, norėdami įvertinti moterims skirtų grupinių užsiėmimų įgyvendinamumą.
Vyko 6 savaičių užsiėmimų ciklas moterims, po kurio visos dalyvavusios moterys teigė, kad tik joms skirtose grupėse jautėsi saugiau, galėjo atviriau kalbėti, lengviau dalintis jautriomis temomis, tokiomis kaip smurtas ar seksualinė prievarta, o tokios grupės yra reikalinga priklausomybių gydymo dalis”, – vardija medicinos psichologė.
„Lyčiai jautrus priklausomybės gydymas atsižvelgia į biologinius, psichologinius ir socialinius lyčių skirtumus bei specifinius poreikius. Svarbiausi tokio gydymo principai yra saugi ir nevertinanti terapinė aplinka, trauminių patirčių atpažinimas, integruotas kitų psichikos sveikatos sunkumų gydymas bei lankstesnių paslaugų užtikrinimas, pvz., sudarant sąlygas derinti gydymą su vaikų priežiūra. Taip organizuotos gydymo paslaugos gali tapti reikšmingu resursu ne tik pačiai sveikstančiai moteriai, bet ir visai jos šeimai”, – sako K. Šulskė.
Visuomenės ir sveikatos sistemos atsakas turėtų apimti stigmą mažinančias informacines kampanijas, pirminės sveikatos priežiūros darbuotojų mokymus, moterims pritaikytas grupes ir logistinės pagalbos (pvz., vaikų priežiūra) finansavimą. Ankstyva intervencija ir prieinamas, empatiškas gydymas gali žymiai sumažinti ilgalaikes pasekmes tiek moterims, tiek jų artimiesiems.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.