Kiekvienas kartais patiria liūdesį ar prislėgtumą, tačiau kai tokie jausmai užsitęsia ir keičia kasdienį funkcionavimą, kalbame apie depresiją. Depresija ir širdies ligos yra dažnos būklės, kurios dažnai sutampa ir viena kitą veikia. Suvokti šį abipusį ryšį svarbu tiek prevencijai, tiek gydymui.
Depresija ir širdies ligos: abipusis poveikis
„Širdies ligos diagnozė gali išprovokuoti depresijos epizodą. Tačiau depresija taip pat gali padidinti jūsų pažeidžiamumą širdies ligoms“, – sako ji. Psichologinis stresas po diagnozės, baimė dėl ateities ir praradimų jausmas gali sukelti ilgalaikę nuotaikos sutrikimų grandinę. Tuo pačiu depresija veikia kūno fiziologiją: didėja streso hormonų lygis, pažeidžiami normalaus miego ir apetito mechanizmai, dažnėja rūkymas, mažėja fizinis aktyvumas — visi šie veiksniai skatina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą.
Kaip depresija veikia širdį fiziologiniu požiūriu
Depresija susijusi su padidėjusiu uždegimu ir kraujo krešėjimo tendencijomis: padidėjęs uždegiminių žymenų kiekis bei trombocitų „lipnumas“ gali didinti aterosklerozės progresavimą ir trombų riziką. Be to, nuolatinis padidintas kortizolio ir simpatinės nervų sistemos aktyvumas didina kraujospūdį bei širdies ritmų sutrikimų tikimybę. Todėl psichikos sveikata netiesiogiai formuoja ir kardiologinį rizikos profilį.
Praktiniai žingsniai: gyvenimo būdas ir prevencija
Gyvenimo būdo pokyčiai išlieka kertinis akmuo: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir socialinis palaikymas mažina tiek širdies, tiek nuotaikos sutrikimų riziką. Net nedidelė, bet pastovi veikla — kasdienis pasivaikščiojimas, sodininkavimas ar trumpas mankštos seansas — gali pagerinti nuotaiką ir širdies būklę. Mitybos gairės apima mažesnį perdirbtos mėsos vartojimą, daugiau daržovių, ypač lapinių žalumynų, ir sveikų riebalų šaltinių, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus.
Gydymo galimybės ir kai kreiptis pagalbos
Terapija — tiek asmeninė, tiek nuotolinė — yra veiksminga ir dabar labiau prieinama.
Tyrimai rodo, kad šviesos terapija gali padėti ne tik sezoninei, bet ir kitų tipų depresijai; rekomenduojama lempa, skleidžianti 10 000 liuksų, 20–30 minučių kiekvieną rytą. Vaistai taip pat gali būti reikalingi; kardiologai dažnai rekomenduoja sertraliną dėl mažesnio nepageidaujamo poveikio širdžiai. Vyresnio amžiaus pacientams reikia atidžiai dozuoti kai kuriuos SSRI, pavyzdžiui, citalopramo dozės vyresniems nei 60 metų neturėtų viršyti 20 mg dėl ritmo sutrikimų rizikos.
Jeigu jaučiate nuolatinį beviltiškumą, mieguistumą, savęs vertės praradimą arba pastebite fizinius simptomus (skausmą krūtinėje, staigų nuovargį ar kvėpavimo sutrikimus), kreipkitės į gydytoją. Ankstyva intervencija gali sumažinti tiek psichologinę, tiek fizinę riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Šaltinis: www.health.harvard.edu
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.