Pastaraisiais metais vegetarinės ir veganiškos mitybos populiarumas auga, o kartu kyla ir diskusijos apie jų teikiamą naudą bei galimą žalą. Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad mitybos kraštutinumai skirstomi į maistinių medžiagų trūkumą arba jų perteklinį vartojimą, o abi situacijos gali neigiamai paveikti sveikatą.
Vegetarinės dietos privalumai ir realistinė nauda
Vegetarinė mityba yra susijusi su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. „Vakarų pasaulyje didžiausia dalis mirčių yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Todėl buvo pradėta ieškoti išeičių, viena iš tokių pasirodė vegetarinė dieta. Paaiškėjo, kad vegetarinė dieta sumažina koronarinės širdies ligas iki 40 proc. Tikriausiai dar reikėtų neatmesti ir to, kad tie žmonės, kurie maitinasi vegetariškai, dažnai turi kitokią požiūrį į pasaulį, galbūt rečiau rūko, vartoja mažiau alkoholio, dažniau sportuoja. Tad tai irgi gali pagerinti vegetarinės dietos rezultatus”, – atkreipia dėmesį gydytoja.
B12, homocisteinas ir baltymų kokybė: pagrindinės rizikos
Vis dėlto egzistuoja rimtų biocheminių aspektų, kuriuos būtina žinoti. „Vitaminas B12 yra gaunamas tik su gyvūninės kilmės maistu, augalinės kilmės B12 yra neaktyvus ir gali netgi slopinti aktyvaus pasisavinimą iš gyvūninės kilmės produktų”, – sako E. Cikanavičiūtė. B12 trūkumas gali sukelti anemiją, padidinti homocisteino koncentraciją ir net lemti sunkius padarinius kaip ateroskleroziniai pakitimai.
Be to, nepakeičiamosios aminorūgštys, kurių dauguma gaunamos iš gyvūninės kilmės produktų, svarbios audinių atstatymui ir kelioms gyvybinėms funkcijoms. Net kai kuriuose augaliniuose produktuose esančios aminorūgštys ne visada padengia visų devynių nepakeičiamųjų aminorūgščių poreikį reikiamais kiekiais. „Tyrimai, kurie lygino vegetarus, veganus ir visavalgius, nustatė, kad mažiausią homocisteino koncentraciją turi visavalgiai, o didžiausią veganai.
Tyrimai, kuriuose lyginta B12 ir folio rūgšties reikšmė homocisteinui, nustatė, kad folio rūgštis nėra reikšmingai susijusi su homocisteinu, B12 yra pagrindinė priežastis”, – pabrėžia gydytoja.
Mitybos kraštutinumai: ortoreksija ir psichologinė rizika
Pernelyg didelis susitelkimas į „sveiką“ mitybą taip pat gali vesti į psichologines problemas. Nervinė ortoreksija apibūdinama kaip fanatiškas siekis valgyti tik „tinkamą“ maistą, kuris gali sukelti energijos trūkumą, socialinę izoliaciją ir kitus sveikatos sutrikimus. „Kodėl specialistams tai rūpi? Todėl, kad vegetarizmas, o ypač veganizmas, tampa legaliu būdu išvengti tam tikro maisto, sumažinti energijos suvartojimą, jausti valgymo kontrolę sergant valgymo sutrikimu. Tyrimų duomenimis, maisto fanatizmo problemą dažniau turi vegetarai nei visavalgiai. Vis dėl to teigti, kad vegetarizmas yra kelias į nervinę ortoreksiją ar net nervinę anoreksiją – negalima”, – pastebi dietologė.
Praktiniai patarimai siekiantiems vegetarianizmo
Jei nusprendžiate pereiti prie vegetarinės mitybos, planuokite ją sąmoningai: tikrinkite B12 kiekį, apsvarstykite papildus arba B12 turinčius produktus, įtraukite į racioną baltymų šaltinius, turinčius visų nepakeičiamųjų aminorūgščių, ir stebėkite sveikatos rodiklius su gydytojo priežiūra. Atsargumas, žinių kaupimas ir periodiniai tyrimai padeda išvengti ilgalaikių komplikacijų bei užtikrina, kad mityba išlieka subalansuota ir saugi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.