Vasaros karštis dažnai atkreipia dėmesį į jau ilgiau egzistuojančias kraujotakos problemas. Dažnas kojų maudimas, tinimas arba matomi išsiplėtę kapiliarai gali būti ne tik laikinis diskomfortas – tai signalai, rodantys lėtinį veninį nepakankamumą (LVN).
Vasaros poveikis ir pirmieji simptomai
„Būtent vasarą dažniausiai išsiplečia kojų venų kraujagyslės. Tai pamačius, reikia greitai imtis veiksmų, nes jos signalizuoja lėtinį venų nepakankamumą (LVN), atsirandantį, kai dalis kraujo nebenuteka iki širdies ir kojose sukelia stazę. Ilgainiui šis nemalonumas gali sukelti didžiulį kojų sunkumą, nuovargį, niežtėjimą ir tinimą, o galiausiai gali prasidėti net atviros žaizdos“, – pažymėjo vaistininkė.
Europos šalių duomenys rodo, kad LVN pasitaiko plačiai: nuo maždaug ketvirtadalio iki daugiau nei pusės moterų ir reikšmingai daliai vyrų. Paprastai simptomai pradeda ryškėti ketvirtoje dešimtmetyje; moterys serga dažniau. Daugeliui liga vystosi lėtai, todėl žmonės dažnai gyvena neįvertinę problemos metus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
LVN priežasčių spektras apima genetinį polinkį, hormoninius pokyčius (pvz., nėštumo metu), antsvorį ir nejudrų gyvenimo būdą. „Kojų venų problemų dalis žmonių neišvengs, kad ir ką bedarytų. Bet ir jos kiekiai visuomenėje, ir žala sergančiajam gali būti gerokai sumažinti. Visų pirma, kaip ir visoms kitoms kraujotakos ligoms, veniniam nepakankamumui plėstis labai padeda antsvoris, nes jis sukuria viso kūno venoms papildomą krūvį. Kuo organizmas sveikesnį maistą vartoja, kuo daugiau geria vandens, tuo lengviau jo viduje juda kraujas“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Ilgalaikis stovimas ar sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas ir prasta laikysena – visi šie veiksniai pablogina veninę kraujotaką, didina stazę ir skatina varikozinių venų atsiradimą.
Prevencija ir ankstyvas reagavimas
Prevencija yra paprasta, bet efektyvi: reguliari mankšta, svorio kontrolė, pakankamas skysčių vartojimas, kojų pakėlimas po darbo ir kraujotaką gerinančios priemonės.
„Kai tik atsiranda menkiausi veninio nepakankamumo požymiai, o atidžiausiai žmonės apsižiūrėti turėtų būtent vasarą, tai paprasčiausios prevencinės priemonės gali užkirsti kelią paviršinių venų tromboflebitui, giliųjų venų trombozei, trofinei opai. Vos supratus, kad kažkas negerai, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes anksti pastebėjus simptomus kovos su jais būdai nėra sudėtingi“, – teigia J. Skinderskienė.
Pradinė priežiūra apima higieną, trumputę kasdienę mankštą, elastinių kompresinių kojinių nešiojimą bei vietinių heparino turinčių gelių ar tepalų naudojimą pagal specialistų rekomendacijas. Šios priemonės mažina tinimą, gerina veninį nutekėjimą ir sumažina uždegimo riziką.
Gydymo galimybės ir kada kreiptis į gydytoją
Jei simptomai progresuoja, taikomi kompresinė terapija, skleroterapija, minimaliai invazinės procedūros arba chirurginis gydymas. Trofinių opų atsiradimas reikalauja specializuotos priežiūros ir ilgo gydymo. „Lėtinį veninį nepakankamumą, kaip ir visas ligas, geriausia gydyti tada, kai jis dar nekelia sveikatai didelio pavojaus. Nuolatinis kojų nuovargis, mėšlungis, sunkumas kojose, matomi kapiliarai bei iššokusios venos signalizuoja, kad galbūt jau laikas pasirūpinti kojomis. Jei įmanoma tai sutvarkyti mankšta, vandens procedūromis ar pavartojant vaistininko rekomenduotą tepalą – tai maža kaina link sveikesnio gyvenimo“, – patarė vaistininkė.
Kai atsiranda stiprus skausmas, ryškus patinimas, odos spalvos pakitimai ar atviros žaizdos, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyvas įsikišimas dažnai leidžia išvengti sudėtingų ir brangių intervencijų ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.