Arterinė hipertenzija – dažnai besimptomė, bet pavojinga liga, kuri kasmet nusineša milijonus gyvybių. Kasmet pasaulyje dėl padidėjusio kraujospūdžio miršta maždaug 10 milijonų žmonių. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 procentus vaikų bei paauglių. Lietuvoje padidėjęs kraujo spaudimas yra nustatytas apie 50–60 proc. 25–65 metų gyventojų. Sulaukus 35 metų rekomenduojama bent kartą per metus pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą.
Kas lemia ligos plitimą ir kam ji gresia
Padidėjęs kraujospūdis ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį ir inkstus, todėl dažnai komplikuojasi insultu, miokardo infarktu ar inkstų nepakankamumu. Ekspertai akcentuoja informuotumo svarbą: ankstyva diagnostika ir tinkama gydymo kontrolė leidžia ženkliai sumažinti komplikacijų riziką. Kaip pažymi sveikatos specialistai, į hipertenziją ne mažiau nei vyresnio amžiaus žmonės turi atkreipti dėmesį jauni suaugusieji ir net vaikai. „Padidėjęs kraujospūdis yra didžiulė problema Italijoje. Ir ne vien vyresnio amžiaus žmonės tuo skundžiasi. Viena iš mūsų tikslinių grupių yra jaunimas ir vaikai. Iš pradžių visuomenei buvo sunku patikėti, kad ir šios jaunos gyventojų grupės kraujospūdis gali būti padidėjęs. Taip nutinka dėl dažnai vartojamo greito maisto, ilgo sėdėjimo ir mažo fizinio aktyvumo“, – sako prof. F. Parati.
Kada diagnozuojama ir kaip teisingai matuotis
Optimalus arterinis kraujo spaudimas suaugusio žmogaus yra apie 120/80 mmHg. Diagnozė nustatoma, jeigu kelis kartus per dvi savaites išmatuotas spaudimas yra 140/80 mmHg arba didesnis. Teisingas matavimas yra svarbus: prieš procedūrą 5–15 minučių patartina ramiai pailsėti, nerūkyti, neiti į fizinę veiklą ir nevartoti stiprios kavos. Matuojama sėdint, ranka turi būti atsirėmusi ir padėta į stalą, manžetė uždėta ant žasto vidurio. Rekomenduojama matavimą kartoti du kartus su 5 minučių pertrauka ir fiksuoti vidurkį; idealu matuoti ryte ir vakare.
Prevencija ir gydymas
Prevencija apima gyvenimo būdo pokyčius: druskos vartojimo mažinimą, daržovių ir vaisių gausesnį valgymą, reguliarią fizinę veiklą, rūkymo nutraukimą ir kūno masės kontrolę. Net nedidelis sistolinio kraujospūdžio sumažinimas – apie 10 mmHg – reikšmingai mažina insultų riziką iki 40 proc., koronarinės širdies ligos riziką iki 20 proc. ir inkstų ligų riziką iki 20 proc.
Gydymui dažnai reikalingi medikamentai. Svarbu nuosekliai vartoti paskirtus vaistus: pacientams dažnai patogiau ir veiksmingiau vartoti kombinuotas tabletes, kur viename preparate yra keli antihipertenziniai komponentai. Staigus medikamentų pakeitimas ar pigesnio preparato priverstinis pritaikymas gali sumažinti gydymo efektyvumą ir pacientų pasitenkinimą, todėl būtina siekti, kad gydytojas galėtų pasirinkti tinkamiausią gydymą kiekvienam ligoniui individualiai.
Kaip elgtis dabar
Jeigu turite rizikos veiksnių – antsvorį, rūkote, vartojate daug druskos ar dažnai valgote greitą maistą – pasimatuokite kraujospūdį ir pasitarkite su gydytoju. Reguliarus stebėjimas, gyvenimo būdo korekcijos ir, prireikus, tinkamas vaistų vartojimas leidžia kontroliuoti hipertenziją ir ženkliai sumažinti rimtų komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.