Šiandien dažnai leidžiame laiką taip, kad kūnas atrodo poilsiaujantis, tačiau viduje tęsiasi nuolatinis triukšmas: mintys apie užduotis, pranešimai telefone, žinių srautas. Tokia būsena primena poilsį, bet neatsižvelgia į tai, ką reiškia tikras atsikvėpimas. Straipsnyje apžvelgiame, kodėl daugelis mūsų nepajunta tikro atsigavimo ir ką rekomenduoja specialistė, medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.
Reikia bent aštuonių dienų
Ilgesnis, nuoseklus atokvėpis leidžia nutolti nuo kasdienio streso ir suteikia laiko kūnui bei protui persiorientuoti. Gydytojos žodžiai tai iliustruoja:
„Kad poilsis iš tiesų atneštų naudą kūnui ir mintims, svarbiausia – reguliarumas. Pasak psichologų, prireikia mažiausiai aštuonių dienų atostogų, kad galėtume atsikratyti kasdienio streso, atitrūkti nuo darbų ir iš tikrųjų atsipalaiduoti.
Tai yra priminimas, kad verta rinktis dažnesnes, bet trumpesnes atokvėpio akimirkas, o ne visus metus laukti ilgųjų vasaros atostogų.
Net trumpi pabėgimai ar sąmoningai sau skirta diena gali tapti stiprybės, įkvėpimo ir geros nuotaikos šaltiniu”, – sako V. Ligeikaitė.
Tai nereiškia, kad tik ilgos atostogos yra naudingos: svarbu ir reguliarumas. Geriau kelis kartus per metus visiškai nustoti dirbti ir pasinerti į veiklą, kuri nekelia įtampos, nei vieną kartą per metus „išsijungti“ pusiau.
Neskiriame pogulio nuo tikrojo poilsio
Daugelis painioja atsipalaidavimą su kūno nejudėjimu. Gydytojos pastebėjimas trumpai ir aiškiai tai apibūdina:
„Ramiai gulėti dar nereiškia ilsėtis. Tikras poilsis yra daug daugiau nei kūno nejudėjimas: tai visiškas atsikvėpimas – fizinis, emocinis, protinis, o kartais ir dvasinis.
Dažnai mus lydintis nuovargis, nerimas, dirglumas ar nemiga kyla ne iš per didelio darbų kiekio, o iš netinkamai pasirinkto poilsio.
Kūnas ir protas geba atlaikyti daug, tačiau tik tuomet, kai jiems suteikiame tikrą atokvėpį – ne paviršutinišką pauzę, o iš tiesų atstatantį poilsį”, – tikina gydytoja.
Praktikoje tai reiškia sąmoningą pertrauką nuo informacijos srauto, triukšmo ir nuolatinio sprendimų priėmimo. Netgi trumpa, bet tyli veikla – pasivaikščiojimas gamtoje, lėtas tempimas ar kvėpavimo pratimai – gali atstatyti dėmesį ir energiją.
Poilsio formos ir fiziologinė pusė
Poilsis nėra vienodas: gydytoja aprašo įvairias jo formas, kurias verta išmokti atpažinti ir taikyti kasdien.
„Kartais mums reikia fizinio atokvėpio – ne tik miego, bet ir sąmoningo raumenų atpalaidavimo, tempimo pratimų ar masažo. Kartais – protinės ramybės: tylos, pertraukos nuo sprendimų ir nuolatinio informacijos srauto.
Emocinis poilsis leidžia pabūti savimi – be kaukių, be įtampos, su galimybe išsikalbėti arba tiesiog pabūti vienumoje.
Sensorinis poilsis svarbus tada, kai pavargstame nuo ekranų, triukšmo ir ryškių šviesų – reikia leisti pojūčiams atsikvėpti.
Kūrybinį poilsį patiriame gamtoje, muzikoje ar žvelgiant į grožį, kuris atveria mintis ir kvėpavimą. Socialinis poilsis slypi santykiuose, kurie maitina ir palaiko, o ne sekina.
Galiausiai svarbus ir dvasinis poilsis, kai susitinkame su savimi: tylos akimirkoje, meditacijoje ar tiesiog jausdami gyvenimo prasmę”, – apie poilsio formas pasakoja gydytoja.
Be to, poilsį lemia ir organizmo vidinė pusiausvyra. „Trūkstant magnio ir kalio, organizmas negali pereiti į tikrą poilsio režimą, nes ląstelėms trūksta ramybės „viduje”.
Magnis ir kalis – du gyvybiškai svarbūs mineralai, aktyviai dalyvaujantys daugybėje biocheminių reakcijų, palaikančių sklandžią viso organizmo veiklą.
Kalis būtinas širdies ir raumenų funkcijai, reguliuoja skysčių balansą, padeda palaikyti normalų širdies ritmą ir kraujospūdį, perduoda nervinius impulsus bei rūpinasi, kad į ląsteles ir iš jų patektų reikiamos medžiagos.
Panašiai kaip kalis, magnis taip pat svarbus širdies, raumenų ir nervų sistemos veiklai, tačiau papildomai jis dalyvauja kaulų ir dantų stiprinimo, kraujospūdžio bei gliukozės kiekio reguliavimo procesuose.
Kai organizmui ima trūkti šių elementų, gali pasireikšti įvairūs nemalonūs potyriai: širdies ritmo sutrikimai, pakilęs kraujospūdis, raumenų spazmai ar silpnumas.
Neretas skundžiasi galūnių dilgčiojimu, tirpimu ar nuolatiniu nuovargiu. Jeigu organizme trūksta šių elementų, visos pastangos persijungti į tikrą poilsio režimą bus bevaisės”, – teigia gydytoja.
Praktiniai patarimai: vakare sumažinti ekranų naudojimą, skirti kasdien 10–15 minučių tylaus buvimo be telefono, valgyti kalio ir magnio turtingą maistą (bananai, riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės), gerti pakankamai mineralizuoto vandens ir, prireikus, pasitarti su gydytoju dėl papildų. Vasarą dėl prakaitavimo ir intensyvios veiklos šių mikroelementų poreikis didėja, todėl ypač verta stebėti mitybą ir skysčių balansą.
Poilsio įgūdžiai formuojami — svarbu praktikuoti sąmoningumą, suteikti sau leidimą būti be veiklos be kaltės jausmo ir, jei reikia, ieškoti profesionalios pagalbos, kai nuovargis nepraeina. Tik tada poilsis tampa tikru atgavimu, o ne tik imitacija.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.