Badavimas kaip imuninės sistemos atsinaujinimo stimulus
Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad trumpalaikis badavimas – net trijų dienų laikotarpis be maisto – gali paskatinti imuninės sistemos regeneraciją. Mokslininkai pastebėjo, kad organizmui išsekus iš maisto išteklių, aktyvuojasi kamieninės ląstelės, kurios pradeda gaminti naujus baltuosius kraujo kūnelius. Tai reiškia, jog senos ar pažeistos imuninės ląstelės gali būti pakeistos naujomis, stiprinančiomis organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
Eksperimentai, kurių dalis buvo vykdoma eksperimentiniais modeliais ir ribotais klinikiniais stebėjimais, parodė, kad badavimas gali sumažinti tam tikrų fermentų, susijusių su vėžio vystymusi, kiekį. Ilgesnis – kelių mėnesių – badavimo ar riboto mitybos režimo tyrimas taip pat rodo PKA fermento aktyvumo sumažėjimą, o tai gali būti svarbu siekiant mažinti onkologinę riziką.
Mokslininko paaiškinimas
Kalifornijos universiteto Biologijos mokslų profesorius Valteris Longo pateikė aiškų mechanizmo aprašymą: “Nevalgymo metu organizmas atsinaujina. Yra pašalinamos visa, kas nebereikalinga arba kitaip „negyva“. Dažnai tokie negyvi audiniai būna chemoterapijos ar senėjimo procesų padarinys.
Kiek ilgesnis, kelias dienas trunkantis badas paskatina organizmą sunaudoti gliukozės ir riebalų atsargas organizme, tačiau tai taip pat sunaudoja ir nemažą skaičių baltųjų kraujo kūnelių. Būtent tai paskatina regeneracinį procesą, kurio metu kamieninės ląstelės duoda signalą sukurti naujiems kraujo kūneliams ir taip atnaujinti imuninę sistemą”, – kalbėjo mokslininkas.
Tyrėjai taip pat pažymi: „Badaujantis organizmas stengiasi išsaugoti energiją, o vienas iš būdų tai padaryti yra perdirbti senas imunines ląsteles jas pakeičiant naujomis. Tai buvo išaiškinta stebint organizme vykstančius pokyčius bado metu.” Šis mechanizmas paaiškina, kodėl po badavimo pradėjus maitintis, baltųjų kraujo kūnelių skaičius sugrįžta į normą, tačiau jie būna atsinaujinę ir efektyvesni.
Kam tai gali būti naudinga ir kokie pavojai
Tokia strategija gali turėti potencialo žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu – vyresnio amžiaus žmonėms arba pacientams, patiriantiems chemoterapiją. Chemoterapija efektyviai naikina naviko ląsteles, tačiau tuo pačiu smarkiai silpnina imuninę sistemą; trumpalaikis badavimas gali sumažinti šį neigiamą poveikį ir palengvinti atsinaujinimą.
Vis dėlto būtina pabrėžti rizikas: badavimas gali sukelti elektrolitų disbalansą, staigų kraujospūdžio kritimą, hipoglikemiją ir kitus komplikacijas, ypač sergantiems cukriniu diabetu, nėščiosioms, vaikams ir labai išsekusiems asmenims. Todėl bet koks drastiškas mitybos pokytis turi būti aptartas su gydytoju ar specialistu.
Praktinis patarimas: jei svarstote apie trumpalaikį badavimą, apsvarstykite alternatyvas – mitybos režimus, vadinamus „bado imituojančiomis” dietomis arba prižiūrimą, trumpalaikį badavimą medicininėje aplinkoje. Tai leidžia gauti galimą naudą, sumažinant rizikas ir užtikrinant saugumą.
Ateities tyrimai turi išsamiai įvertinti ilgalaikį poveikį, optimalų badavimo trukmės ir dažnumo derinį bei atskirti, kurie pacientų tipai gali iš to gauti didžiausią naudą be perteklinio pavojaus sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.