Viena grėsminga vėžio rūšis lietuvius puola vis dažniau
Pastaraisiais metais Lietuvoje didėja susirgimų storosios žarnos vėžiu skaičius, todėl prevencijos ir ankstyvos diagnostikos reikšmė tampa vis svarbesnė. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. 100 tūkst. gyventojų teko 29,8 naujų susirgimų, o 2015 m. – jau 43,5 naujų atvejų. Šios tendencijos verčia gilintis į tai, kaip atpažinti ligą ankstyvoje stadijoje ir kokias prevencines priemones siūlo sveikatos sistema.
Prevencijos programa ir nemokamos paslaugos
Valstybinės prevencijos programos suteikia galimybę nemokamai atlikti pirmojo lygio patikros tyrimą – slapto kraujavimo išmatose testą. Jaunųjų gydytojų asociacijos narys, abdominalinės chirurgijos rezidentas Justas Žilinskas teigia, kad reguliariai tikrinantis ligos galima išvengti ar, atradus ją, greičiau pasveikti. „Patikros programa, iš tiesų, labai aktuali. Šios prevencijos pirminis tyrimas – slapto kraujavimo išmatose testas – yra lengvai atliekamas, neskausmingas ir greitas. Jei testo atsakymas – neigiamas, tai tebūna vienintelis tyrimas, kurį reikia atlikti kas 2 metus 50–74 metų žmonėms”, – tvirtina J. Žilinskas.
Visi būtini tyrimai pagal šią prevencinę programą atliekami nemokamai – paslaugas apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šiemet šioms paslaugoms apmokėti skirta daugiau nei 3 mln. eurų, kas leidžia plačiau pasiekti rizikos grupes ir skatinti reguliarias patikras.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Storosios žarnos vėžiui būdingi keli specifiniai požymiai, tačiau daugelis jų sutampa su kitomis virškinimo trakto ligomis. Tarp dažniausių simptomų minimi: kraujavimas iš išangės arba kraujo buvimas išmatose; pakitęs tuštinimosi pobūdis (diarėja ar lėtesnis tuštinimasis) ilgiau nei 4–6 savaites; siauresnės išmatos; apčiuopiamas gumbas išeinamojoje angoje arba pilvo srityje; nuolatinis poreikis stangintis; svorio netekimas; skausmas pilvo arba išangės srityje; mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis (anemija), sukeliantis nuovargį ar dusulį.
Jei simptomai nepraeina per kelias savaites ar stiprėja, svarbu kreiptis į gydytoją ir aptarti galimą tolimesnį tyrimą, dažniausiai kolonoskopiją.
Kolonoskopija leidžia tiesiogiai apžiūrėti gleivinę, paimti audinių mėginius ir, esant polipams, juos pašalinti ankstyvos stadijos prevencijai.
Rizikos veiksniai ir praktiniai patarimai
Didžiausi rizikos veiksniai – amžius (vyresni nei 50 metų), paveldimumas (jei šeimoje buvo kolorektalinio vėžio atvejų), tam tikri mitybos bruožai (gausus raudonos mėsos vartojimas, mažas skaidulų kiekis), nutukimas, rūkymas ir mažas fizinis aktyvumas. Siekiant mažinti riziką, rekomenduojama subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla, sveikas svoris ir nedelsiant naudotis siūloma prevencine patikra pagal amžių.
Prevencija ir ankstyva diagnostika iš esmės nulemia gydymo sėkmę. Pasinaudokite nemokamomis programomis, aptarkite riziką su šeimos gydytoju ir, jei reikia, atlikite tolimesnius tyrimus – tai realus žingsnis link gyvenimo be šios ligos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.