Seimas svarsto Medicinos praktikos įstatymo pataisas, kurios numato steigti papildomas valstybės finansuojamas rezidentūros vietas su sąlyga, kad priimti rezidentai įsipareigotų po studijų tam tikrą laiką dirbti jiems nurodytame apskrities sveikatos priežiūros įstaigose. Pirmasis balsavimas rodė politinį palaikymą: už balsavo 77 parlamentarų, prieš – 26, 4 susilaikė. Galutinis sprendimas planuojamas dar šį mėnesį.
Ką siūlo naujas reglamentavimas?
Pagal projektą papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius bus nustatomas atsižvelgiant į gydytojų specialistų trūkumą apskrityse ir valstybės biudžeto galimybes. Priimant į tokias vietas kaip priėmimo sąlyga bus nurodoma konkretizuota apskritis, kurioje rezidentas po studijų įsipareigoja dirbti. Įstatyme numatyta penkerių metų darbo įsipareigojimo trukmė, kurios nesilaikant rezidentas turėtų grąžinti valstybės skirtas studijų lėšas. Sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti standartiškų sutarčių sudarymo tvarką, įskaitant teises, pareigas, atsakomybę ir ginčų sprendimo mechanizmus.
Kritika ir argumentai už
Iniciatyvą inicijavusi Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė teigia, kad tai nėra represinis sprendimas, o priemonė paskatinti medikus vykti į regionus, kuriuose trūksta specialistų, ypač atsižvelgiant į ankstesnių reformų ribotą poveikį. Jos vertinimu, siūlomas reguliavimas suteiks galimybę jauniems medikams pasirinkti finansuojamą rezidentūrą su aiškia darbo perspektyva regionuose.
Tuo tarpu projektą kritikuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, kuri įspėja apie pavojingą precedento riziką: galbūt ateityje panašios prievolės būtų taikomos ir kitų profesijų specialistams. Ji akcentuoja, kad studentų gyvenimas ir šeimos planai gali būti sutrikdyti, nes dalis rezidentų jau turi įsikūrę gyvenamąją vietą ir šeimas. Taip pat pabrėžiama praktinė problema: įrašas apie regioną, o ne konkrečią įstaigą gali reikšti, kad gydytojas bus priverstas kasdien važinėti didelius atstumus tarp savivaldybių.
Liberalas Simonas Gentvilas ragina skeptiškai vertinti problemos mastą, tvirtindamas, kad atskirtis tarp sostinių ir regionų Lietuvoje nėra išskirtinai žymesnė nei kitose valstybėse ir kad privalomas paskyrimas gali būti per griežta priemonė.
Galimos pasekmės ir alternatyvos
Jei įstatymas būtų priimtas, jis gali sumažinti trumpalaiką specialistų trūkumą regionuose, tačiau taip pat sukurti demotyvuojančią aplinką jauniems gydytojams. Galimos alternatyvos – labiau orientuotos į paskatas: didesnės algos regionuose, kompensacijos už persikėlimą, gyvenamojo būsto parama, profesinis tobulinimas bei geresnės darbo sąlygos. Reikalingas subalansuotas požiūris, apimantis tiek privalomumo elementus, tiek motyvacines priemones ir dialogą su studentais bei socialiniais partneriais.
Artimiausi žingsniai: galutinis Seimo balsavimas šį mėnesį ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengti standartinių sutarčių nuostatai. Svarbu, kad tolimesnėse diskusijose būtų atsižvelgta į praktinius aspektus – kas skaičiuos specialistų trūkumą, kaip bus sprendžiami persikėlimo klausimai, ir kokios garantijos bus suteiktos tiek gydytojams, tiek regionų gyventojams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.