Nors kalendoriuje jau pavasaris, daugelį žmonių kamuoja rinitas, arba kitaip tariant, sloga. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visada nosies užgulimą ar varvėjimą sukelia paprastas peršalimas. Rinitas yra nosies ertmėje esančios gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti virusai, bakterijos ar alergenai. Pagrindiniai jo simptomai – išskyros iš nosies, užgulimas, niežulys, čiaudulys ir susilpnėjusi uoslė. Tačiau, nepaisant panašių požymių, egzistuoja kelios rinito formos, kurių gydymas skiriasi.
Rinito rūšys: nuo ūminio iki alerginio
Ūminis rinitas yra dažniausia ir lengviausiai gydoma forma, paprastai pasireiškianti susilpnėjus organizmo imunitetui, sušalus ar perkaitus. Jis dažniausiai praeina per 5–7 dienas, o be bendrų simptomų gali pasireikšti kosulys, gerklės ar galvos skausmas. Jei būklė negerėja po 10 dienų ar atsiranda komplikacijų, būtina kreiptis į gydytoją.
Lėtinis rinitas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: netinkamo medikamentų vartojimo, nėštumo, hormonų pokyčių, kenksmingų darbo sąlygų ar kitų ligų. Negydomas arba netinkamai gydomas ūminis rinitas taip pat gali tapti lėtinio rinito priežastimi. Net anatominiai nosies ypatumai gali lemti šią būklę. Lėtinį rinitą gydyti reikėtų tik pasikonsultavus su gydytoju.
Sezoninis arba nuolatinis alerginis rinitas pasižymi paburkusia nosies gleivine, apsunkintu kvėpavimu, gausiomis vandeningomis išskyromis, ašarojimu, akių niežuliu ir čiauduliu. Sezoninis rinitas dažniausiai vargina pavasarį dėl žiedadulkių ir dulkių, o nuolatinis gali kamuoti ištisus metus. Alerginį rinitą lemia genetinis paveldimumas ir reakcija į specifinius alergenus. Diagnozei nustatyti atliekami alerginiai tyrimai.
Gydymo klaidos ir medikamentinė sloga
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas dr. Svajūnas Balseris pabrėžia, kad negydomas alerginis rinitas ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali sukelti nuolatinį nosies gleivinės uždegimą ar kitas komplikacijas.
Gydytojas gali paskirti hormoninius nosies purškalus (intranazalinius gliukokortikoidus), kuriuos galima saugiai vartoti ilgesnį laiką, tačiau visada būtina tartis su specialistu.
Kalbant apie ūminio rinito gydymą namuose, galima naudoti simpatomimetinius nosies purškalus, bet ne ilgiau nei 3–5 dienas. Priešingu atveju, užsitęsus slogai, po 7–10 parų gali prisidėti bakterinė infekcija ir išsivystyti ūminis rinosinusitas, o piktnaudžiavimas purškalais gali sukelti vadinamąją medikamentinę slogą. Tai itin aktuali problema, kai ilgai vartojami nosies purškalai stimuliuoja kraujagyslių susitraukimą, tačiau ilgainiui kraujagyslės nebeatlaiko įtampos, išsiplečia ir nosis užgula dar labiau. Pacientai purškalus ima vartoti vis dažniau, kartais net po buteliuką per savaitę, sukurdami užburtą ratą.
Rinosinusitas ir uoslės praradimas: kada kreiptis į gydytoją?
Rinosinusitas yra nosies gleivinės ir prienosinių ančių uždegimas. Jam būdingi nosies užgulimas, pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, išskyros, spaudimo jausmas ar skausmas veide. Simptomai panašūs į slogos, tačiau yra užsitęsę. Tokiu atveju reikalinga gydytojo apžiūra, tyrimai ir paskirtas gydymas, galintis apimti hormoninius purškalus, probiotikus ar augalinius preparatus. Lėtiniams rinosinusitams, kurie nepasiduoda medikamentiniam gydymui, gali prireikti operacijos.
Susilpnėjusi ar dingusi uoslė pastaraisiais metais dažnai siejama su COVID-19, tačiau šis simptomas būdingas ir rinitui bei kitoms ligoms. Bet kokia ūmi virusinė ar bakterinė infekcija gali turėti įtakos uoslei. Sloga, lėtinis rinosinusitas, medikamentinė ar hormoninė sloga gali laikinai užblokuoti uoslę. Jei uoslė neatsistato, o nosis nuolat užsikimšusi, tai yra ženklas, kad reikia ieškoti tikrosios priežasties, kuri gali būti nuo anatominių pakitimų iki neurologinių ar net onkologinių patologijų.
Ankstyva diagnostika – raktas į sėkmingą gydymą
Dr. Svajūnas Balseris pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą. Kuo anksčiau pradedama gydyti liga, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė. Diagnozavus ir pradėjus gydyti lėtinius rinitus medikamentais ar minimaliai invazinėmis chirurginėmis procedūromis, pasiekiami geri rezultatai. Svarbu stebėti simptomus, nepiktnaudžiauti nosies purškalais ir laiku kreiptis į gydytoją.
Gydymas antibiotikais Lietuvoje vis dar populiarus, tačiau specialistai perspėja dėl nepagrįsto jų vartojimo, kuris skatina bakterijų atsparumą vaistams. Nei ūminė sloga, nei povirusinis rinosinusitas paprastai nėra gydomi antibiotikais. Tik statistiškai 5–15 proc. atvejų po 10–14 slogavimo dienų išsivysto bakterinis rinosinusitas, kuriam reikalingi antibiotikai. Racionali ir atsakinga antibiotikoterapija yra esminė, siekiant išvengti situacijos, kai šie vaistai tampa neveiksmingi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.