Moteris, paauglystėje pabėgusi iš tarptautinės sekos, atvirai papasakojo apie siaubingas patirtis, kurios paliko ilgalaikes psichologines žymes. Dawn Watson iš Brazilijos, dabar 29 metų, užaugo bendruomenėje, kuri buvo žinoma tiek dėl savo radikalių mokymų, tiek dėl griežtos kontrolės. Jos istorija – ne tik asmeninis liudijimas, bet ir raginklis kitoms buvusioms aukoms nebesilaikyti tylos.
Bendruomenės viduje
„The Children of God“ — sekta, įkurta 1968 m. Davido Brandto Bergo, greitai išsiplėtė į tarptautinį tinklą. Dawn atskleidžia, kad vaikystė ir paauglystė bendruomenėje buvo pažymėta seksualizacijos, smurto ir izolacijos. Tokiose grupėse vaikai negaudavo įprasto išsilavinimo ar saugios šeimos aplinkos, o bendruomenės hierarchija ir ideologija pateikdavo prievartą kaip moralinį imperatyvą.
„Kai jūs mokėtės valytis dantis, mes mokėmės, kaip reikia mylėtis. „Štai ką reikia daryti, o štai kas bus toliau“, – mes nuolat girdėjome tokias frazes. Mes buvome mokomi, jog Dievas yra meilė, o vienas iš būdų tą meilę išreikšti – seksualumas. Nieko kito, išskyrus tai, to, nežinojau, – pasakojimą pradėjo Dawn. – Nemanau, kad kas nors tai galės suprasti, kol pats to nepatirs arba nežinos, kas yra prievarta. Kai kalbu apie prievartą, omenyje turiu pačias įvairiausias jos rūšis: lytinę, emocinę ar dvasinę.
Ji prisimena, kaip sekta naudodavo vizualinius simbolius ir medžiagą, kuri normalizavo smurtą ir seksualinį išnaudojimą. Tokios praktikos paliko gilias emocines žaizdas: pasitikėjimo stoka, gėdos jausmu ir sunkumais užmegzti sveikus santykius su išoriniu pasauliu.
Keista „vyrų žvejyba“
Bendruomenėje praktikuota „vyrų žvejyba“ reiškė, kad jaunos moterys buvo siunčiamos už bendruomenės ribų siūlyti save vyrams už pinigus, o pajamos būdavo skiriamos bendruomenės reikmėms. Tokia taktika buvo pateisinama pseudodvasiniais argumentais ir moraline priverstine konvertacija.
„Davidas Brandtas Bergas viduje buvo labai tamsus žmogus.
Prieš įkurdamas šias bendruomenes, jis pats turėjo problemų su savo vaikais, prieš juos naudojo prievartą. Dėl noro turėti ne vieną, o kelias žmonas jis buvo išmestas iš Bažnyčios. D.B. Bergas nežinojo, kaip galima gyventi tik su viena moterimi“, – pasakojo Dawn.
„Augdama bendruomenėje neturėjau jokios tėviškos figūros. Nebuvo žmogaus, kuriuo galėčiau pasitikėti ir žinočiau, jog jis mane apsaugos. Bendruomenės vyrai ir „dėdės“ man buvo pavojingi asmenys, nuo kurių norėjosi bėgti kuo toliau“, – tęsė pasakojimą Dawn. Tokia aplinka skatino baimę, klusnumą ir izoliaciją nuo įprastų socialinių normų.
Sprendimas pabėgti
Būdama 13-os Dawn ryžosi pabėgti. Išėjimas iš sektos – sudėtingas ir rizikingas žingsnis: jaunuoliai neretai neturi pagrindinių gyvenimiškų įgūdžių, dokumentų ar kalbos žinių, o traumų bagažas apsunkina integraciją į visuomenę.
„Tikriausiai atėjo metas ieškoti išeities. Pamaniau, kad jei išorinis pasaulis yra tokia baisi vieta, jei Dievas mane nuteis ar nužudys ir aš pateksiu į pragarą, tebūnie. Tuo metu man niekas neberūpėjo. Palikti bendruomenę ir mokytis apie naują man visai nepažįstamą pasaulį buvo sudėtinga, baisu, bet tuo pat metu ir jaudino“, – sakė moteris.
Po pabėgimo Dawn keletą metų gyveno pas kitus buvusius narius. Deja, net ir bandant pabėgti nuo praeities, ji patyrė naują trauminį įvykį – būdama 15 metų patyrė išžaginimą. Tai parodo, kiek pažeidžiami gali būti išsivaduojantys asmenys ir kaip svarbu jiems suteikti saugią pagalbą.
Naujas puslapis
Atkūrusi ryšius su mama, Dawn pradėjo studijuoti psichologiją ir aktyviai dalintis savo istorija. 2016 m. ji įkūrė ne pelno siekiantį Dawn Watson institutą, kuriuo siekia padėti kitiems išgyvenusiems panašią prievartą ir skatinti viešą kalbą apie sektų žalą.
„Tą akimirką galvojau, jog patyriau tiek daug skausmo, mano bagažas toks pilnas, jog daugiau nebegaliu to laikyti tik savyje. Bijojau. Labai bijojau, tačiau sulaukiau daug laiškų ir žinučių iš vyrų ir moterų, kurie sakė, jog mano istorija padėjo jiems iškęsti jų patiriamą skausmą“, – prisimena Dawn. Jos veikla pabrėžia, kaip svarbu nebijoti prabilti ir kreiptis pagalbos: tiek profesionalios, tiek bendruomeninės.
Dawn istorija primena, kad sektos ir manipuliatyvios grupės gali veikti subtiliai, pasinaudodamos religine retorika ir įtampa, todėl visuomenė privalo žinoti apie rizikas, o pareigūnai ir pagalbos teikėjai – turėti priemonių greitai reaguoti ir apsaugoti pažeidžiamus asmenis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.