Buvęs Seimo narys ir dabar Europos Parlamento narys Petras Gražulis paskelbė, kad Kapčiamiesčio gyventojų pastangos sutrukdyti poligono statybai davė pirmuosius rezultatus. Jo įraše socialiniame tinkle nurodoma, kad tarptautinė organizacija ICOMOS išsiuntė raštą, kuriame keliamas paveldosaugos ir archeologinių tyrimų trūkumo klausimas. Šis pareiškimas sukėlė aštrias reakcijas: atlikėjas ir viešas veikėjas Donatas Juršėnas–Donciavas kritikavo Gražulio poziciją kaip kenksmingą šalies saugumui.
Ką paskelbė Petras Gražulis
P. Gražulis savo Facebook paskyroje išdėstė ilgesnį pranešimą, kuriame pabrėžė pirmą laimėjimą Kapčiamiesčio bendruomenės kovoje prieš poligoną. Jo įraše pažymėta tarptautinės organizacijos ICOMOS išvada. Cituojame pranešimą identiškai:
„Pirmoji pergalė kovoje prieš Kapčiamiesčio poligoną!
Kapčiamiesčio gyventojai savo atkaklumu pasiekė svarbų rezultatą.
Tarptautinė organizacija ICOMOS (UNESCO patariamoji institucija kultūros paveldo apsaugos klausimais) oficialiai išsiuntė raštą, kuriame konstatuoja:
• Planuojamo poligono teritorijoje yra reikšmingų archeologinių ir kultūros vertybių, kurios gali būti negrįžtamai sunaikintos;
• Archeologiniai žvalgymai planuojamose žemės kasimo vietose nebuvo atlikti;
• Naujas Lietuvos reglamentavimas (lemiantis, kad gynybos objektams archeologiniai tyrimai neprivalomi) prieštarauja tarptautiniams standartams ir Valetos konvencijai.
ICOMOS ragina atlikti išsamius tyrimus ir įvertinti paveldą prieš bet kokius darbus.
Šis raštas – svarbus žingsnis pirmyn.
O aš kartu su frakcijos kolegomis laukiame peticijos svarstymo Europos Parlamente ir darysiu viską, kad poligonas šioje teritorijoje būtų sustabdytas visam laikui.
Dėkoju Kapčiamiesčio gyventojams už ryžtą ir vienybę. Jūs ne vieni!”
Donciavo reakcija ir saugumo argumentai
Į šį pranešimą kategoriškai sureagavo Donatas Juršėnas–Donciavas. Jo komentare socialiniame tinkle išdėstytos aštrios pastabos, kurios sulaukė didelio palaikymo vartotojų tarpe. Cituojame komentarą identiškai:
„Gražulio „rūpestis“ gamta prasideda tik tada, kai reikia stabdyti Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą.
Skųsti savo valstybę tarptautinėms organizacijoms tam, kad pasienyje neatsirastų kariuomenės poligonas, yra tiesioginis veikimas prieš Lietuvos saugumą. Tai nėra ekologija – tai vadovėlinis rusiškas naratyvas, siekiantis palikti Lietuvą be gynybos skydo. Tikrasis patriotizmas yra remti savo kariuomenę, o ne bandyti jai kaišioti pagalius į ratus“, – savo mintis komentarų skiltyje išdėstė atlikėjas.
Kontekstas ir ko gali tikėtis visuomenė
Šis viešas konfliktas atskleidžia platesnę problemą: labai dažnai paveldo apsaugos ir nacionalinio saugumo interesai susiduria su sudėtingais teisiniais ir politiniais sprendimais. ICOMOS pastebėjimai kelia rimtą klausimą dėl to, ar prieš bet kokius statybos darbus atlikti visi būtini archeologiniai tyrimai, ypač kai teritorija turi galimų reikšmingų kultūros vertybių. Kita vertus, kritikai tvirtina, kad tokie skundai gali būti panaudoti politinei įtakai mažinti ir gynybines infrastruktūras vilkinti, ypač šaliai, kuri vertina stiprinti pasienio gynybą.
Tolimesnė padėtis priklausys nuo institucijų atsakymų: ar bus inicijuoti išsamūs archeologiniai tyrimai, ar Europos Parlamento peticija sulauks svarstymo, bei kokius sprendimus priims užglaistomosios ir atsakingos valstybės institucijos. Svarbu, kad sprendimai būtų pagrįsti tiek saugumo, tiek paveldo apsaugos aspektais, o visuomenės ir vietos bendruomenės balsai – išklausyti.
Diskusija tęsis, o šis atvejis gali tapti precedentiniu pavyzdžiu, kaip sprendžiami konfliktai tarp nacionalinio saugumo poreikių ir paveldo apsaugos reikalavimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.