Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo vadinama „liūto dieta“, kurios esmė – maitintis vien mėsos, kiaušinių, žuvies ir kitų gyvūninės kilmės produktų pagrindu. Tokios dietos šalininkai skelbia, kad atsisakius daržovių, vaisių, grūdinių produktų, žmogus jaučia daugiau energijos ir neturi virškinimo problemų. Tačiau ką apie tokį mitybos būdą sako mokslas ir ar jis iš tiesų yra naudingas mūsų organizmui?
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė pabrėžia, kad mėsėdžių dieta nėra nauja idėja; jos šaknys siekia XX a. pradžią. Vis dėlto trūksta mokslinių įrodymų, kad vien mėsos vartojimas būtų naudingas sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. Pasak specialistės, kiekvienas organas žmogaus organizme reikalauja įvairių maistinių medžiagų, kurių vien tik mėsa aprūpinti negali. Žmogaus organizmas turi gauti subalansuotą įvairių medžiagų racioną, o jokio vieno maisto produkto, kuris aprūpintų visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis, nėra.
Trumpalaikis pagerėjimas – mirtina iliuzija
Mėsėdžių dieta yra tam tikra keto dietos atmaina, todėl žmonės, vartojantys vien mėsą, gali jaustis trumpalaikį energijos antplūdį ir virškinimo pagerėjimą. Tai dažnai paaiškinama tuo, kad tokiu atveju žmogus atsikrato daugumos prasto maisto, kuriame gausu lengvai įsisavinamų angliavandenių, dažnai randamų perdirbtuose produktuose. Tačiau šis pagerėjimas yra laikinas, o ilgainiui tokia apribojanti mityba gali turėti rimtų neigiamų pasekmių.
Ilgaamžių pavyzdžiai atskleidžia alternatyvas
Kartu su gydytoja verta atkreipti dėmesį į mokslinius stebėjimus ir geografines mitybos ypatybes, gamtos dėsniais pagrįstas rekomendacijas. Pavyzdžiui, Okinavos salos gyventojai Japonijoje, kurie garsėja ilgaamžiškumu, savo mitybą grindžia augaliniais produktais – daržovėmis, ankštiniais augalais, jūrų gėrybėmis, o mėsos jų racione yra iš tiesų mažai.
Toks subalansuotas maistas, gausus maistinių skaidulų ir antioksidantų, prisideda prie sveikatos palaikymo ir ilgo gyvenimo.
Rizikos sveikatai – insulitas, inkstų akmenys ir vėžys
Ilgalaikis mėsos vartojimas vien tik gyvūninės kilmės produktuose kelia didelių rizikų. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad toks maitinimasis gali sukelti dislipidemiją – kraujo lipidų sutrikimus, o tai yra tiesioginė aterosklerozės, insulto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Padidėjęs sočiųjų riebalų kiekis turi neigiamą poveikį kepenims, o taip pat gali skatinti inkstų akmenų susidarymą.
Be to, yra aiškus ryšys tarp raudonos bei perdirbtos mėsos valgytojų ir storosios žarnos vėžio išsivystymo, kaip ir su kitomis vėžio formomis.
Žarnyno mikrobioma ir būtinybė vartoti augalinės kilmės produktus
Žmogaus organizme gyvena trilijonai bakterijų, kurios atlieka svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje ir imunitete. Šios bakterijos maitinasi skaidulomis, kurios gaunamos iš augalinės kilmės maisto. Vartojant vien mėsą, žarnyno mikrobiomos pusiausvyra sutrinka, o tai lemia įvairius sveikatos sutrikimus ir silpnina organizmo funkcijas.
Ilgai besilaikanti karnivorinė dieta gali sukelti nemigą, plaukų slinkimą, burnos džiūvimą ir nemalonų kvapą. Gydytoja dar kartą primena, kad iš tiesų raktas į gerą savijautą ir sveikatą yra visavertė, subalansuota mityba, o ne vien mėsos valgymas. Svarbu vengti perdirbto, nesveiko maisto ir valgyti įvairesnius produktus, įskaitant daug vaisių, daržovių, kruopų bei sveikųjų riebalų.
Taigi, nors mėsėdžių dieta socialiniuose tinkluose dažnai pristatoma kaip greita išeitis ir jėgos šaltinis, mokslas ir medicinos specialistai pataria tokį mitybos modelį vertinti atsargiai dėl galimų ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.