Merginos siekis užfiksuoti linksmą akimirką pavirto nemalonia incidento, kuris priminė apie besitęsiančią problemą – turistų nepagarbą miesto pavelduliui. Florencijoje, prie XVI a. kilusio Neptūno fontano, 28 metų turistė užsikabino ant paminklo ir mėgino ranka paliesti statulos genitalijas — veiksmas, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo „pokštas” artėjančių vestuvių proga.
Įvykio eiga ir padariniai
Įvykio vietoje patruliai greitai nukėlė moterį nuo paminklo, tačiau specialistai, apžiūrėję fontaną vėliau, nustatė fizinę žalą: apgadintos marmurinių žirgų kojos ir frizas, už kurio turistė laikėsi. Miesto taryba įvertino padarytą žalą maždaug 500 eurų ir oficialiai pateikė kaltinimą dėl kultūros paveldo objekto sugadinimo. Nors suma gali pasirodyti nedidelė, simbolinė žala ir poveikis kultūros paveldo išsaugojimui yra kur kas didesni.
Vietos valdžios ir ekspertų reakcija
Florencijos valdžia griežtai sureagavo: priminta, kad kultūros paveldo objektai nėra fotografijų fonas ar atrakcionas kvailiems pokštams. Kaip ir ankstesniais panašiais atvejais, rekomenduojama ir toliau taikyti tiek prevencines priemones, tiek administracines sankcijas, kad būtų užkirstas kelias panašiems incidentams.
„Fizinis kontaktas, kurio siekia lankytojai, yra toli nuo objektyvaus, emocionalaus ir intelektualaus suvokimo, kurio mes tikimės ir kuriam teikiame pirmynybę, kalbėdami apie mūsų monumentalųjį paveldą, – sako Florencijos miesto tarybos vaizduojamojo meno skyriaus vadovas Džordžijus Kazelis (Giorgio Kaselli). – Neturime nuolaidžiauti tamsuoliškumui ir paviršutiniškumui, kurie apibūdina panašius veiksmus”.
Kontextas: pasikartojantys incidentai ir apsaugos priemonės
Florencijoje tokie incidentai nėra naujiena. 2005 m. prie Neptūno fontano buvo nulaužta statulos ranka, po to prie fontano įrengtos vaizdo kameros. Per pastaruosius metus fiksuoti keli panašūs atvejai: turistai bandė efektines nuotraukas, o vienas paauglys 2024 m. net įsitaisė nakvoti katedros kupole ir filmavo savo veiksmus socialiniuose tinkluose. Tokie elgesio modeliai parodo, kad draudimai ir stebėjimas ne visada užkerta kelią žalingiems poelgiams.
Kaip sumažinti riziką?
Specialistai ir miesto atstovai siūlo kompleksinį požiūrį: geresnė informacija lankytojams (aiškios užrašų vietos, daugiakalbės instrukcijos), daugiau fizinių barjerų jautriausiose vietose, nuolatinis stebėjimas kameromis ir griežtesnės baudos. Taip pat akcentuojama švietimo reikšmė – kelionės metu verta priminti, kad architektūriniai ir meniniai paminklai yra bendros žmonijos vertybės, o ne privačios nuotraukos objektas.
Šis incidentas vėl atkreipė dėmesį į svarbą gerbti istorinę aplinką: net „juokas” ir „pokštas” gali turėti realių ir ilgalaikių pasekmių kultūros paveldui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.