Nevaisingumas apipintas mitais: gydytojai atskleidžia, kuo daugelis vis dar klaidingai tiki

Mitai apie nevaisingumą: kas tiesa, o kas klaidina poras, siekiančias susilaukti vaikų

Nevaisingumas – tema, apie kurią kalbama vis atviriau, tačiau ją vis dar lydi daugybė klaidingų įsitikinimų. Mitai ne tik kelia nereikalingą nerimą, bet ir gali trukdyti laiku kreiptis pagalbos. Specialistai pabrėžia, kad šiuolaikinė reprodukcinė medicina pažengusi gerokai toliau, nei daugelis įsivaizduoja, todėl svarbu atskirti faktus nuo visuomenėje įsitvirtinusių stereotipų.

Vienas dažniausių mitų – kad nevaisingumas yra tik moters problema. Iš tiesų statistika rodo, jog vaisingumo sutrikimai panašiu dažniu nustatomi tiek moterims, tiek vyrams. Vyrų spermos kokybės, judrumo ar kiekio pakitimai sudaro reikšmingą dalį nevaisingumo priežasčių. Todėl tiriant porą visada vertinama abiejų partnerių reprodukcinė sveikata.

Kitas plačiai paplitęs įsitikinimas – kad jei pora jau turi vieną vaiką, nevaisingumo problema negali atsirasti. Vis dėlto egzistuoja vadinamasis antrinis nevaisingumas, kai pastoti nepavyksta po ankstesnio sėkmingo nėštumo. Tam įtakos gali turėti amžius, sveikatos pokyčiai, hormonų disbalansas ar kiti veiksniai.

Dažnai manoma, kad nevaisingumas susijęs tik su amžiumi. Nors moters vaisingumas su metais mažėja, pastoti sunkumų gali patirti ir jaunos poros. Hormoniniai sutrikimai, kiaušintakių pažeidimai, endometriozė, ovuliacijos problemos ar vyrų spermos pakitimai nepriklauso vien nuo amžiaus.

Dar vienas mitas – kad stresas yra pagrindinė nevaisingumo priežastis. Nors emocinė būsena gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai ir bendram organizmo funkcionavimui, vien stresas retai tampa vienintele nepastojimo priežastimi. Tačiau ilgalaikė įtampa gali apsunkinti gydymo procesą, todėl psichologinė savijauta išlieka svarbi.

Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad pagalbinis apvaisinimas taikomas tik kraštutiniais atvejais. Šiandien tai plačiai naudojama medicininė praktika, padedanti įveikti įvairias nevaisingumo priežastis. Procedūros nuolat tobulėja, o jų sėkmės rodikliai auga.

Taip pat klaidinga manyti, kad dirbtinio apvaisinimo metu visada gimsta dvyniai ar tryniai.

Šiuolaikinėje reprodukcinėje medicinoje dažniausiai perkeliama vienas embrionas, siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo riziką ir užtikrinti saugesnę nėštumo eigą.

Kai kurie žmonės tiki, kad nevaisingumas visada yra negrįžtamas. Tačiau daugelis priežasčių gali būti gydomos – hormonų terapija, chirurginis gydymas, gyvenimo būdo korekcija ar pagalbinės reprodukcijos technologijos leidžia pasiekti sėkmingą rezultatą.

Klaidingas ir požiūris, kad nevaisingumo gydymas visada ilgas ir nesėkmingas. Nors kai kurioms poroms prireikia daugiau laiko, daliai pakanka paprastesnių sprendimų – ovuliacijos skatinimo ar minimaliai invazinių procedūrų.

Dar vienas mitas – kad gyvenimo būdas neturi reikšmės vaisingumui. Iš tiesų rūkymas, alkoholis, antsvoris, netinkama mityba, miego trūkumas gali reikšmingai paveikti tiek kiaušialąsčių, tiek spermatozoidų kokybę. Net nedideli pokyčiai gali pagerinti pastojimo tikimybę.

Vyrauja ir klaidingas įsitikinimas, kad jei menstruacijos reguliarios, vaisingumo problemų būti negali. Reguliarus ciklas nebūtinai reiškia, kad ovuliacija vyksta kokybiškai ar kad nėra kitų reprodukcinės sistemos sutrikimų.

Psichologinis aspektas taip pat apipintas mitais. Kai kurie mano, kad „atsipalaidavus“ pastojimas įvyks savaime. Nors emocinė būsena svarbi, medicininių priežasčių ji nepanaikina, todėl profesionalus ištyrimas išlieka būtinas.

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui. Ankstyvas vaisingumo vertinimas, reprodukcinės sveikatos stebėsena leidžia laiku nustatyti galimus sutrikimus ir pradėti gydymą.

Svarbu suprasti, kad nevaisingumas – medicininė būklė, o ne asmeninė nesėkmė. Kaltės jausmas ar gėda tik apsunkina situaciją ir gali atitolinti pagalbos paieškas.

Apibendrinant galima teigti, kad mitai apie nevaisingumą vis dar gajūs, tačiau mokslas juos nuolat paneigia. Tikslūs tyrimai, pažangūs gydymo metodai ir kompleksinė specialistų pagalba suteikia realių galimybių poroms, siekiančioms susilaukti vaikų. Svarbiausia – remtis faktais, o ne klaidingais įsitikinimais, ir nedelsti kreiptis į gydytojus, kai kyla klausimų dėl vaisingumo.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 15 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *