Birželio 15 d. Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė būtinybę sparčiai didinti ES spaudimą Rusijai. Susitikimo pagrindinės temos – ES parama Ukrainai ir priemonės, kurios turėtų sustiprinti koordinuotą atsaką į Rusijos karines provokacijas bei sankcijų paketų efektyvumą.
ES derybos ir narystės perspektyvos
Ministras pasidžiaugė, kad užsienio reikalų ministrai sutars atidaryti pirmąją derybinių skyrių grupę dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES, tačiau pažymėjo, jog tai tik pradžia. „Turime žengti kitą žingsnį – atidaryti visas šešias derybinių skyrių grupes, t. y. likusias penkias iki vasaros atostogų. Turime spartinti procesus ir būti pasirengę juos atverti liepą“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Spartinimas reikštų intensyvesnį teisės suderinimą, administracinių gebėjimų stiprinimą ir politinį įsipareigojimą palaikyti būsimas narystes iki 2030 m.
Sankcijų paketo trūkumai ir siūlomos gairės
Reaguodamas į naujausias atakas Kyjive, ministras ragino ES būti ambicingesnei formuluojant 21-ąjį sankcijų paketą. Jis akcentavo, kad dabartinė sankcijų versija neapima esminių energetikos sektoriaus įmonių ir jūrinių paslaugų draudimo, todėl prarandama galimybė ženkliai paveikti agresoriaus pajėgumus. Tokia pozicija atspindi platesnę diskusiją apie sankcijų taiklumo didinimą ir jų poveikio sankcionuojamų subjektų verslo grandinėms stiprinimą.
„Sekame naujienas iš Kyjivo, kur šiąnakt Rusija dronais ar raketomis brutaliai atakavo Kijevo Pečorų [laurą](https://www.alfa.lt/zyma/pe%C4%8Dor%C5%B3%20laura), tai visiškai nepriimtina. Tai viena švenčiausių vietų krikščioniškame pasaulyje, Rusijai nėra raudonų linijų. Todėl mums tai dar viena priežastis spausti Rusiją ir pagaliau paversti 21-ą sankcijų paketą tokiu, koks jis turėtų būti. Jis toks nėra, jame nematome didžiųjų energetikos įmonių, kurias buvo siūlyta sankcionuoti. Kalbu apie „ [Rosatom](https://www.alfa.lt/zyma/rosatom)“, „Rosneft“, „Lukoil“, kitas.
Nėra jūrinių paslaugų draudimo. Turime ties tuo dirbti, nes prarasime dar vieną progą parodyti jėgą“, – kalbėjo K. Budrys.
Tokios ministro pastabos atkreipia dėmesį į dvi svarbias dimensijas: moralinį atsaką už karinę agresiją prieš taikinius ir kultūros paveldą bei strateginį poreikį nutraukti priešininko prieigą prie finansinių ir logistikos išteklių. Daugiašališkas sankcijų paketas, apimantis energetikos gigantus ir draudimą teikti jūrines paslaugas, galėtų sudaryti didesnį spaudimą ir sumažinti Rusijos galimybes finansuoti karinę veiklą.
Artimiausiu metu ES laukia sudėtingi sprendimai: kaip suderinti griežtesnes priemones be tolesnio konflikto eskalavimo, kaip užtikrinti sankcijų vykdymą ir kaip išlaikyti vienybę tarp valstybių narių. Lietuvos pozicija – spartinti derybas dėl narystės ir griežtinti sankcijas – pabrėžia ryžtą remti Ukrainą ir siekti atsakomybės už civilinių bei kultūrinių objektų naikinimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.