Tyrimas atskleidė, kad daugeliui jaunosios kartos lietuvių vaikų planavimą stabdo ne tik praktiniai, bet ir gilūs psichologiniai veiksniai. Pagrindinės nenurodytų vaikų turėjimo priežastys buvo partnerio trūkumas (22%), emocinio saugumo stoka (17%), emocinis nepasiruošimas (15%), nuostata „dabar ne tas metas“ (13%), jausmas, kad trūksta vidinių resursų (11%) ir gyvenimo neapibrėžtumas (7%). Apklausą atliko tyrimų bendrovė „Hubel“ 2026 m. balandžio 3–13 d., dalyvavo 500 Lietuvos gyventojų (16–64 m.).
Pagrindinės psichologinės priežastys
Tyrimo duomenys rodo, kad nerimas ir emocinis nesaugumas atlieka reikšmingą vaidmenį sprendime neplanuoti vaikų. Dėl chroniško streso, miego ir poilsio trūkumo mažėja žmonių gebėjimas bendrauti ir formuoti ilgaamžius ryšius. Psichologė ir psichoterapeutė Jūratė Činčikaitė pabrėžė, kad pažintys ir partnerystė yra esminis pirmasis žingsnis tėvystės kelyje:
“Žmonės nebesipažindina gyvai, o virtualiame pasaulyje egzistuoja visiškai kitokios taisyklės. Tose virtualiose erdvėse yra daug nesėkmės tikimybės, kas galų gale stabdo net nuo bandymų. Po tam tikrų nesėkmės atvejų, pasimatymų, nusivylimų yra nuleidžiamos rankos ir tiesiog nebeieškoma. Ir aišku, kad vaikų turėjimo kontekste tai yra pirmasis laiptelis, kuris tiesiog neperžengtas”, – pristatydama rezultatus teigė J. Činčikaitė.
Virtualios pažintys, geografija ir izoliacija
Psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad nors jauni žmonės turi platesnę geografiją ir galimybes keliauti ar studijuoti užsienyje, pažinčių erdvės persikėlė į virtualią sferą. Tai keičia pažinčių dinamiką ir dažnai didina nesaugumo jausmą: susitikimai internetu gali būti paviršutiniški, o nesėkmės pažinčių procese demotyvuoja tęsti paieškas. J. Činčikaitė taip pat akcentuoja: “Viena vertus, mes turim labai išsiplėtusią geografiją, tikrai judam, jauni žmonės išvyksta studijuoti į užsienį, „Erasmus“ programas ir komunikacija su visu pasauliu yra tikrai lengva, bet, kita vertus, mes ir susiaurėję iki tam tikros virtualios erdvės veiksmo.
O santykis ir partnerystė yra gyvas ir tikras veiksmas.”
Stresas, biologija ir tėvystės mitai
Tyrimo autorės aiškina, kad chroniškas stresas turi įtakos ne tik psichikai, bet ir fiziologijai: nuovargis, miego trūkumas ir sunkumas pailsėti mažina norą kurti artimus santykius ir skurdo seksualinį gyvenimą, kuris yra vienas iš šeimos kūrimo komponentų. Be to, egzistuoja aukšti standartai ir idealai viešojoje erdvėje, kurie gali gąsdinti potencialius tėvus — siekis būti „tobulu“ galiausiai stabdo sprendimą turėti vaikų: “Daug mitų, daug tokio reikalavimo labai gąsdina, nes mes nė vienas negalime būti tobulas nė vienoje srityje.”
Lyčių skirtumai ir visuomenės pasekmės
Tyrimas taip pat parodė lyčių skirtumus: vyrai dažniau vaikų norą laikė natūraliu gyvenimo etapu, tuo tarpu moterys dažniau jaučia biologinį laikrodį ir skiria didesnį dėmesį amžiaus riboms. Tačiau bendrai 70% respondentų teigė nejaučiantys aplinkos spaudimo turėti vaikų. Apklausoje 11% planuoja vaikų turėjimą per artimiausius 1–2 metus, 16% vėliau, o 14% dar neapsisprendę.
Šios tendencijos turi platesnių demografinių ir socialinių pasekmių: mažesnis gimstamumas veikia visuomenės senėjimo tempą ir reikalauja politinių sprendimų – darbo ir šeimos derinimo, psichikos sveikatos paslaugų stiprinimo, pasirengimo tėvystei ugdymo programų bei informavimo apie realius tėvystės iššūkius ir džiaugsmus. Ilgalaikė strategija turėtų apimti ir paramą pažinčių bei santykių įgūdžių ugdymui, taip pat diskriminacijos prevenciją darbo vietose bei finansinę bei emocinę pagalbą šeimoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.