„Apie prostatos sveikatą vyrai vis dar linkę kalbėti mažiau nei apie naujai įsigytą vejos robotą ar mėgstamos sporto komandos pasiekimus“, – sako Kauno miesto poliklinikos urologas Giedrius Skulčius. Ši pastebėjimas atkreipia dėmesį į visuomenės požiūrį: neretai vyrai vengia profilaktinių patikrinimų, nors ankstyva diagnostika išlieka kertiniu veiksniu geresnei prognozei užtikrinti.
Prostatos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų vyrų tarpe. Dėl to visuomeninė prevencija ir aiškus informavimas apie prieinamus tyrimus yra svarbūs. Lietuvoje veikia prostatos vėžio prevencinė programa, kurios metu atliekamas PSA — prostatos specifinio antigeno — tyrimas iš kraujo.
> Prostatos vėžio prevencinė programa priklauso vyrams nuo 50 iki 69 metų imtinai, o jei šia liga sirgo tėvas ar broliai – nuo 45 metų.
Kaip vyksta diagnostika ir kodėl verta tikrintis
PSA tyrimas yra paprastas kraujo tyrimas, kuriuo galima nustatyti padidėjusį prostatos specifinį antigeną. Padidėjęs PSA nebūtinai reiškia vėžį, tačiau tai signalas, kad reikalingas išsamesnis ištyrimas. Šiuolaikinė diagnostika apima magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kuri leidžia tiksliau nustatyti įtartinas zonas, ir, esant indikacijoms, taikoma tikslinė biopsija. Tokiu būdu sumažinamas nereikalingų invazinių procedūrų skaičius, o gydymas parenkamas labiau individualizuotai.
Rizikos veiksniai ir simptomai
Prostatos ligoms riziką didina ne tik amžius ir paveldimumas, bet ir kasdieniai gyvenimo įpročiai: antsvoris, nesubalansuota mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas bei patiriamas stresas. Jei vyras turi šeimos anamnezę — tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu — prevencinės priemonės turėtų būti pradedamos anksčiau.
Vis dėlto ankstyvos stadijos prostatos vėžys dažnai yra besimptomis. Nepaisant to, yra požymių, kurių ignoruoti nereikėtų: apsunkintas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis naktį, susilpnėjusi šlapimo srovė, stanginimasis šlapinantis, skausmas dubens ar apatinėje pilvo dalyje, kraujo priemaišos šlapime, skausminga ejakuliacija ar potencijos sutrikimai.
Šie simptomai neretai susiję su gerybiniu prostatos padidėjimu ar uždegimu, tačiau jie yra pakankama priežastis kreiptis į gydytoją.
Gydymo galimybės ir požiūris
Diagnozė nebūtinai reiškia skubų ir agresyvų gydymą. Gydytojai vis dažniau taiko aktyvią stebėseną pacientams su mažos rizikos, lėtai progresuojančiu naviku: tai apima reguliarius PSA tyrimus, klinikines apžiūras ir MRT. Kai liga yra reikšmingesnė, pritaikomi chirurginiai, spinduliniai, hormoniniai arba sisteminiai gydymo būdai. Sėkmė priklauso nuo ankstyvo nustatymo, naviko agresyvumo ir individualaus gydymo plano.
> Didžiausias mitas apie prostatos vėžį – kad jis visada agresyvus ir reiškia blogą prognozę.
Svarbiausia žinia vyrams – tikrintis nebijant, nes ankstyva diagnostika gerokai padidina galimybes išgydyti arba sėkmingai kontroliuoti ligą. Profilaktika, informuotumas ir sveikesni įpročiai gali ženkliai sumažinti riziką bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.