Kartais diena prabėga be didelių dramų, bet vakare galvoje iškyla viena ar kelios nemalonios akimirkos – nepavykęs pokalbis, nebaigtas darbas ar menka klaida. Atrodo, lyg būtent tai būtų visa dienos esmė. Tokį reiškinį patiria daug žmonių, tačiau tai nereiškia, kad jie yra pesimistai ar silpnos valios. Tai – smegenų darbo ypatumas, kurį galima suprasti ir keisti.
Kodėl blogus dalykus pastebime greičiau?
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis paaiškina, kad tai nėra nei pesimizmas, nei charakterio bruožas. Tai natūralus, evoliucinis mechanizmas. „Dėl jo nemalonūs įvykiai greičiau patraukia dėmesį ir stipriau išlieka atmintyje nei pozityvios patirtys. Tai tiesiog būtina išgyvenimui. Evoliuciškai susiformavo, kad jei nepastebėsime neigiamų dalykų, tai galime prarasti gyvybę, bet jei teigiamų – tai tik progą.“
Toks neigiamas šališkumas padeda paaiškinti, kodėl mažos nesėkmės vakare gali užgožti visą dieną. Be to, šalies mastu pastebimos emocinės savijautos problemos – Nacionalinis savijautos indeksas rodo, kad bendras Lietuvos gyventojų savijautos rodiklis yra 64,1 balo iš 100, o emocinės sveikatos rodiklis – 61,5 balo. Tai signalizuoja, kad daug žmonių gyvena ribine būsena ir verta kalbėti apie paprastus, kasdienius įrankius emocinei gerovei stiprinti.
Ką keičia trijų gerų dalykų praktika?
Trijų gerų dalykų praktika yra labai paprasta: vakare sąmoningai įvardijate tris dalykus, kurie tą dieną buvo geri, malonūs arba prasmingi. Tai gali būti paprasti dalykai – skanus kavos puodelis, draugo žinutė, trumpas pasivaikščiojimas ar atlikta užduotis. Svarbu ne kiekybė, o įsitraukimas į tą prisiminimą.
„Pirmiausia mes nukreipiame dėmesį į teigiamus dalykus. Kai dienos metu atsitinka kas nors gero, ne visi tai įsisąmoniname. O kai vakare dar kartą prisimename tuos momentus, smegenims tarsi pasakome: tai svarbu, verta užfiksuoti. Taip geros patirtys lengviau išlieka atmintyje“, – aiškina D.
Jakučionis. Praktika padeda mažinti pripratimą prie gerų dalykų, leidžia labiau pastebėti kasdienius resursus ir pamažu stiprina emocinį atsparumą.
Kaip pradėti ir išvengti rutinos
Pradėti verta paprastai: pasirinkite patogų laiką – dažniausiai vakaras prieš miegą tinka geriausiai, nes dienos įvykiai dar švieži. Galite rašyti užrašų knygelėje arba tyliai mintyse išvardinti tris momentus. Tačiau svarbu vengti mechaninio sąrašo – jei praktika virsta prievole, jos poveikis mažėja.
„Nėra vienos praktikos, kuri padėtų visiems ir iš karto. Tačiau darant šį pratimą poveikis gali būti ilgalaikis, jei tai tampa sąmoninga dienos ar vakaro praktika. Kai sąmoningai prisimename gerus dalykus, mes juos labiau įvertiname. Dažnai kartojant šį pratimą keičiasi požiūris, atsiranda daugiau vidinių resursų ir didėja atsparumas stresui“, – sako D. Jakučionis.
Praktikoje padeda konkretūs klausimai: „Kas konkrečiai šiandien įvyko? Kodėl tai man buvo svarbu? Ką tuo metu pajutau?“ – tai verčia ne tik paminėti, bet ir patirti prisiminimą iš naujo. Prijunkite šią praktiką prie jau turimo vakaro įpročio – po dantų valymo arba prieš išjungiant telefoną. Net kelios sąmoningos praktikos per savaitę gali duoti didesnę naudą nei mechaninis kasdienis atlikimas.
Galiausiai, svarbiausia – ne tobula technika, o naujas santykis su savo diena: surinkdami mažas, teigiamas akimirkas, kuriame tvirtesnį pagrindą savo savijautai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.