Šiandien žodis „trauma“ dažnai vartojamas netinkamai, nusakant paprastus sunkumus ar nemalonius išgyvenimus. Tačiau iš tiesų trauma reiškia kur kas gilesnę emocinę patirtį, kuri susijusi su stipriu stresu ir ilgalaikėmis pasekmėmis žmogaus psichologinei būklei. Nors ne kiekvienas stresinis įvykis sukelia traumą, tačiau daugelis šeimų patyrė įvairių traumų – nuo persekiojimų iki atstūmimų ar net tremties. Šiame kontekste svarbu atskirti gyvenimo sunkumus nuo tikrų traumų poveikio.
Klinikinė psichologė Noémi Orvos-Tóth savo knygoje „Paveldėtos traumos“ tiria, kaip tėvų ar senelių nepatirtos ir su jomis susijusios emocijos, nutylėjimai bei šeimos lūkesčiai gali paveikti mūsų savivertę, santykius bei gyvenimo kelią. Specialistė pabrėžia, jog ne visų sunkumų priežastis yra šeimos praeitis, tačiau jūsų suvokimas apie ankstesnių kartų patirtis gali padėti sėkmingiau keisti dabartį ir ateitį.
Psichologinės traumos ir pasąmonės galia
Vienas įsimintinas pavyzdys – jaunas vyras, kuris norėjo tapti aktoriumi, tačiau scenoje patirdavo intensyvią nerimo būseną: jį apimdavo tokia baimė, kad jis tiesiog „išnykdavo“. Nors iš pirmo žvilgsnio jo siekis vaidinti atrodė aiškus, giluminis nerimas rodė, jog yra neapčiuopiama, bet gili priežastis, kuri ir skatina jį nuolat grįžti į tą patirtį. Tai iliustruoja, kaip traumos ir pasąmoniniai išgyvenimai lemia elgesį ir emocijas, net jei jų ne visuomet suvokiame sąmoningai.
Tokiu atveju psichologai neretai taiko katatyminės vaizdinių terapijos metodą (Katathym Imaginative Psychotherapy – KIP), kuris leidžia pasiekti giliai paslėptus prisiminimus per vaizduotę. Šios terapijos metu žmogus būna atsipalaidavęs ir siunčiamas į vidinį pasaulį, kur pasąmonė gali laisvai reikštis per simbolius, vaizdinius ir jausmus. Taip yra minimalizuojama racionalaus proto kontrolė ir galima tyrinėti tikrąsias emocines traumas ar jų pėdsakus.
Traumos perdavimo iš kartos į kartą fenomenas
Įdomu, kad traumos gali būti perduodamos ne tik asmeniškai patyrus patį įvykį, bet ir genetiniu bei epigenetiniu lygiu, perduodamos ateities kartoms.
Remiantis 2014 metais paskelbtais moksliniais tyrimais, pelių patirta baimė buvo užkoduota jų DNR ir paveikė netgi antrą ir trečią kartą, nors jos asmeniškai nebuvo patyrusios pavojingų įvykių.
Žmogaus psichologijoje šis reiškinys vadinamas transgeneraciniu efektu. Tai gali atrodyti bauginančiai, tačiau iš evoliucijos perspektyvos toks mechanizmas tarnauja kaip išlikimo vienetas – jis įspėja ir paruošia naują kartą, kad būtina būti budriam ir pasiruošti galimiems pavojams. Vis dėlto pokyčiai, patirti praeityje, nenutrūksta lengvai ir taikus gyvenimas dažnai leidžia suprasti, kad pernelyg išreikštas jautrumas nerimui ir baimei tampa nebegelbėjančiu trūkumu, o skaudžiu nerimo šaltiniu.
Kaip suvokimas padeda keisti dabartį
Psichologė pabrėžia, jog svarbu pažvelgti į šeimos istoriją, o ne tik stengtis pamiršti skausmą ar užgniaužti nerimą. Pavyzdžiui, minėtas vyras, pažvelgęs į savo senelių patirtį karo metu, pradėjo suprasti savo nerimo priežastis. Šis suvokimas leido atnaujinti šeimos komunikaciją ir nutraukti tylą, kuri anksčiau slėpė skaudžias istorijas ir kėlė nerimą. Tokiu būdu traumos įtaka tapo aiški ir ją galima buvo pradėti gydyti bei keisti.
Šiame procese labai svarbus yra ir meninis saviraiškos būdas: piešimas, lipdymas ar tapyba padeda įsisąmoninti pasąmoninius vaizdinius ir emocijas, kurios kitu atveju lieka nesuvokiamos. Kiekvienas žingsnis link praeities supratimo – tai žingsnis link geresnės psichinės sveikatos, savivertės ir santykių kokybės.
Apibendrinimas
Traumos, perduodamos iš kartos į kartą, daro didelę įtaką mūsų emocinei būklei ir gyvenimo kokybei. Tai nėra tik asmeninė problema – šeimų istorija glaudžiai susijusi su mūsų vidiniu pasauliu. Todėl svarbu nebijoti pažvelgti į praeitį, suvokti perduotas emocijas ir gilintis į savo vidinį pasaulį. Tik tokiu būdu galime nutraukti skaudžių patirčių grandines ir kurti sveikesnį, labiau pasitikintį savimi gyvenimą ateities kartoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.