Kai žmogus išrašomas iš ligoninės po infarkto ar širdies operacijos, tai dažnai suvokiama kaip sunkiausio etapo pabaiga. Tačiau iš tikrųjų sveikimas būna tik įpusėjęs: namuose žmogus privalo pats stebėti savo būklę, laikytis vaistų režimo ir pamažu grįžti prie fizinės veiklos. Tai yra jautrus laikotarpis, nes nebėra nuolatinės medikų priežiūros, o organizmas dar nėra pilnai atsistatęs.
„Ligoninėje pacientas buvo stebimas visą parą, o grįžęs namo jis turi pats sekti savo būklę. Nors didžiausias pavojus dažniausiai jau būna praėjęs, organizmas dar nėra visiškai sustiprėjęs. Tuo metu gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumo požymiai, infekcija, trombozė ar, retesniais atvejais, pasikartoti skausmai krūtinėje“, – sako gydytoja.
Vieni bijo judėti, kiti pervertina jėgas
Pacientų elgesys po išrašymo dažnai yra priešingas: vieni vengia bet kokio judėjimo iš baimės pakenkti sau, kiti iš karto bando grįžti į įprastą gyvenimą ir pervertina savo galimybes. Vieni žmonės po infarkto ar operacijos jaučiasi tarsi stikliniai – bijo, kad judėdami sau pakenks, todėl daugiau guli. Kiti, priešingai, pervertina savo galimybes ir iš karto ima gyventi taip, kaip iki ligos. Tačiau širdžiai po tokio įvykio reikia ne visiško nejudrumo ir ne staigaus krūvio, o saugaus, nuosekliai didinamo fizinio aktyvumo
, – aiškina A. Beigienė.
Ilgalaikis nejudrumas silpnina raumenis, mažina ištvermę ir apsunkina kasdienes veiklas: atsikelti, apsirengti, nueiti iki parduotuvės. Todėl vengimas judėti gali prailginti visą atsistatymo laikotarpį ir padidinti komplikacijų riziką.
Susigrąžinti pasitikėjimą kūnu
Saugiausias kelias atsigauti yra laiku pradėta struktūruota reabilitacija, kurioje vertinamas fizinis pajėgumas ir parenkama individuali programa.
Reabilitacijoje galime nustatyti žmogui tinkamą treniruojamą pulsą, stebėti, kaip organizmas reaguoja į krūvį, ir palaipsniui stiprinti raumenis bei ištvermę. Kai pacientas pamato, kad jo kūnas gali saugiai judėti, vėliau jam lengviau tai daryti ir namuose, – pabrėžia A. Beigienė.
Reabilitacija suteikia ne tik fizinį stiprinimą, bet ir psichologinį saugumą: pacientas išmoksta atpažinti normalias reakcijas ir pavojingus simptomus, gauna aiškias rekomendacijas dėl vaistų, mitybos ir kasdienės veiklos.
Kaip judėti saugiai?
Jei reabilitacija neprieinama iš karto, grįžtant namo rekomenduojama pradėti nuo trumpų, kasdienių pasivaikščiojimų – 10–15 minučių, palaipsniui didinant iki 30–60 minučių. Svarbiausia – ne pradėti nuo didelio krūvio, o pasirinkti veiklą, kuri žmogui maloni ir saugi. Dažniausiai pradžioje tai būna vaikščiojimas arba važiavimas dviračiu. Po infarkto ar širdies operacijos pradėti nuo bėgimo tikrai nereikėtų
, – pažymi gydytoja.
Paprastas krūvio vertinimo metodas – kalbėjimo taisyklė: jeigu einant ar važiuojant žmogus dar gali kalbėti sakiniais, krūvis dažniausiai tinkamas. Jei atsiranda stiprus dusulys, skausmas krūtinėje, staigus silpnumas ar alpimas, reikia nedelsiant nutraukti veiklą ir kreiptis į gydytoją. Ne mažiau svarbu fizinį aktyvumą pradėti ir baigti palaipsniui. Reikia bent kelių minučių apšilimo, kad pulsas kiltų palaipsniui. Lygiai taip pat svarbi ir atvėsimo fazė, kad organizmas saugiai grįžtų į įprastą būklę
, – primena A. Beigienė.
Sveikimas – procesas
Atsistatymas po infarkto trunka skirtingai: kai kurie pacientai jaučiasi geriau per porą mėnesių, kiti vis dar jaučia silpnumą ilgiau. Vidutiniškai pirmasis reikšmingas etapas trunka apie tris mėnesius, o reabilitacija dažnai apima dvi ar tris savaites, kurių metu pacientas įgyja įgūdžių tolesniam savarankiškam gyvenimui. Kartais žmonės nori stebuklingos tabletės, kuri viską sutvarkytų be jų pačių pastangų. Tačiau po širdies ligų svarbu suprasti, kad atsistatymas yra procesas. Reikia judėti, stiprinti raumenis, mokytis taisyklingai kvėpauti, laikytis vaistų vartojimo režimo
, – aiškina gydytoja.
„Kuo anksčiau žmogus saugiai aktyvinamas, tuo mažesnė komplikacijų rizika ir tuo greičiau jis grįžta į savarankiškesnį gyvenimą. Svarbiausia – nelikti vienam su baime ir nebandyti spėlioti, kiek galima judėti ar ką daryti. Tam ir reikalinga reabilitacija“, – užbaigia A. Beigienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.