Europa sunerimo pamatė ir skaičius: 34 proc. mirčių sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Tokiu kontekstu Europos taryba inicijavo „Sveikų širdžių“ (angl. „Safe hearts“) planą, kurio tikslas sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo šių ligų ir stiprinti prevenciją.
Kuo išsiskiria naujas rizikos rodiklis?
Antraštėje minima tendencija – kad tam tikras kraujo rodiklis gali būti net 6 kartus labiau susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika nei tradicinis MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis – verčia peržiūrėti įprastą požiūrį į lipidų tyrimus. Ekspertai vis dažniau rekomenduoja žvelgti ne vien į MTL-C, bet ir į platesnį lipidogramų spektrą: non-HDL cholesterolį, apolipoproteiną B (ApoB), lipoproteiną(a) ir kitus dalelių skaičiaus rodiklius. Šie parametrai gali tiksliau atspindėti aterogeninių dalelių kiekį kraujyje ir todėl geriau prognozuoti riziką.
Prevencijos svarba Lietuvoje
„80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų yra išvengiamos. Tai – didelis skaičius. Deja, nėra skiriama pakankamai dėmesio prevencijai, jai tenka mažiau nei 5 proc. sveikatos biudžeto“, – pastebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, gydytoja kardiologė Jurgita Plisienė. Tokie skaičiai rodo, kad prevencijai skiriami resursai neprilygsta realiai rizikai ir galimybėms mažinti mirtingumą.
Profesorė pabrėžė ir Lietuvos padėtį: „Situacija Lietuvoje labai nedžiugina“. Ji taip pat atkreipė dėmesį į dar aštresnį palyginimą: „Jeigu Europa susirūpino, kai mirštamumas siekė 34 proc., tai Lietuvoje kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – situaciją palygino profesorė.
Ką verta žinoti ir ką daryti?
Pirmiausia verta atlikti bent vieną išsamesnį kraujo tyrimą gyvenime, kuriame būtų įvertinti ne tik bendras ir MTL cholesterolis, bet ir non-HDL-C, ApoB bei, jei gali būti paveldima rizika, lipoproteinas(a). Be lipidų, svarbu tikrinti kraujospūdį, gliukozės koncentraciją ir įvertinti gyvenimo būdo rizikos veiksnius: rūkymą, mitybą, fizinį aktyvumą ir kūno masę.
Gyventojams verta žinoti, kad gydytojas įvertins riziką ne vien pagal vieną rodiklį, o kompleksinį rizikos modelį. Ankstyva diagnostika leidžia pradėti gydymą ar korekcijas ankstyvame etape ir taip ženkliai sumažinti riziką bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Valstybės politika ir sveikatos sistema turi investuoti į prevenciją ir švietimą, kad gyventojai gautų prieigą prie modernių tyrimų ir žinotų, kada bei kokius tyrimus verta atlikti. Tik kompleksinis požiūris gali padėti sumažinti Lietuvos aukštą mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.