Europoje ir Lietuvoje daugėja susirūpinimo dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Naujai aptariamas kraujo rodiklis, kurio rizika vertinama net 6 kartus aukščiau nei tradicinio MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio, vėl primena, kad prevencija ir ankstyvas nustatymas yra kertinės sveikos visuomenės priemonės. Kardiologai ragina pacientus pasitikrinti bent kartą gyvenime ir aptarti papildomus tyrimus su savo gydytoju.
Europos ir Lietuvos kontekstas
Europos lygmeniu 34 proc. mirčių sukelia širdies ir kraujagyslių ligos, todėl iniciatyvos kaip „Safe hearts“ siekia sumažinti priešlaikinį mirtingumą, sustiprinti prevenciją bei gerinti gydymo ir reabilitacijos paslaugas. Lietuvos situacija yra dar grėsmingesnė: „Jeigu Europa susirūpino, kai mirštamumas siekė 34 proc., tai Lietuvoje kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų”, – primena gydytoja kardiologė Jurgita Plisienė.
Ką reiškia naujasis rodiklis?
Kalbant apie kraujo rodiklius, tradiciškai daug dėmesio skiriama MTL (LDL) cholesterolio kiekiui. Tačiau kai kurie moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad alternatyvūs rodikliai – pavyzdžiui, apolipoproteinas B (ApoB) arba non-HDL cholesterolio vertinimas – gali geriau atspindėti atherogeninių (prieširdinių) dalelių kiekį kraujyje. Šie rodikliai parodo ne tik cholesterolio kiekį, bet ir potencialiai pavojingų lipoproteinų skaičių, kurie tiesiogiai prisideda prie aterosklerozės vystymosi.
Todėl teiginys, jog tam tikras kraujo rodiklis yra „6 kartus piktesnis“ už MTL, pabrėžia, kad vien MTL koncentracijos matavimas gali nepakakti vertinant bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Praktikoje tai reiškia, kad gydytojai dažnai rekomenduoja papildomus lipidų profilio tyrimus ir individualų rizikos vertinimą.
Prevencija ir praktiniai žingsniai
„80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų yra išvengiamos. Tai – didelis skaičius. Deja, nėra skiriama pakankamai dėmesio prevencijai, jai tenka mažiau nei 5 proc. sveikatos biudžeto”, – atkreipia dėmesį J. Plisienė. Prevencija apima gyvenimo būdo pokyčius: sveikesnę mitybą, reguliarią fizinę veiklą, rūkymo nutraukimą, kraujospūdžio ir gliukozės kontrolę bei reguliarius sveikatos patikrinimus.
Asmenys su šeimos anamneze, antsvoriu, cukriniu diabetu ar aukštu kraujospūdžiu turėtų būti patikrinami dažniau.
Praktiniai tyrimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju, apima pilną lipidogramą, non-HDL arba ApoB matavimus, gliukozės ir kraujospūdžio stebėjimą bei, esant poreikiui, papildomus širdies vaizdavimo tyrimus. Ankstyvas rizikos identifikavimas leidžia pradėti gydymą ar korekcijas, kurios gali ženkliai sumažinti miokardo infarkto ar insulto riziką.
Apibendrinant: situacija reikalauja dėmesio iš visuomenės ir politikos. „Situacija Lietuvoje labai nedžiugina”, – konstatuoja kardiologė, ragindama tiek sveikatos priežiūros sektorių, tiek gyventojus veikti aktyviau. Bent vienas kruopštus sveikatos patikrinimas gyvenime gali būti lemiamas žingsnis link ilgesnio ir kokybiškesnio gyvenimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.