Prakaitas – natūrali organizmo apsauga nuo perkaitimo. Jis reguliuoja kūno temperatūrą ir padeda šalinti tam tikras medžiagas, tačiau dėl apokrininėse liaukose esančių baltymų jo skilimo produktai gali įgauti nemalonų kvapą. Dėl šios priežasties dauguma žmonių kasdien naudoja dezodorantus arba antiperspirantus, tačiau kyla klausimas: ar šios priemonės gali daryti įtaką mūsų sveikatai?
Kaip veikia dezodorantai ir antiperspirantai
Dezodorantai sprendžia nemalonaus kvapo problemą dviem būdais – slopina prakaito bakterijų dauginimąsi arba aromatizuoja odą, užmaskuodami kvapą. Antiperspirantai veikia kitaip: juose dažniausiai yra aliuminio druskų, kurios su prakaitu reaguodamos sudaro gelinį „kamštuką“ prakaito liaukos latakuose. Šis mechanizmas laikinai mažina prakaito patekimą į odos paviršių, todėl sumažėja ir kvapas.
Sudėtis ir galimos rizikos
Antiperspirantų veiklioji medžiaga – aliuminio sintetinės druskos. Nors yra tyrimų apie aliuminio poveikį organizmui, dauguma studijų parodo, kad aliuminio druskos, naudojamos ant nepažeistos odos, praktiškai nėra absorbuojamos į kraujotaką, todėl tiesioginės intoksikacijos rizika yra maža. Vis dėlto kai kurie sieja aliuminį su krūties navikais, nes pažastys ir krūtų audinys yra limfinės sistemos dalis. Aktualūs moksliniai tyrimai (tarp jų ir iš Didžiosios Britanijos) nepatvirtino tiesioginio ryšio tarp įprastinio antiperspirantų naudojimo ir vėžio rizikos.
Odai pavojingi reiškiniai ir praktiniai patarimai
Dermatologai nurodo, kad dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai yra vietinis dirginimas – iritacinis kontaktinis dermatitas, folikulitas ar folikulo okliuzija. Tokie simptomai dažniau pasitaiko esant jautriai odai arba naudojant stipresnes priemones. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dermatovenerologijos centro gydytojas Tadas Raudonis pažymi, kad saikingas priemonių naudojimas dažniausiai nepalieka negrįžtamų pažeidimų, o vaistinėje įsigyjami dermatologiniai produktai gali būti saugesnis pasirinkimas.
Alternatyvos ir gyvenimo būdo įtakos
Natūralios alternatyvos, pavyzdžiui, kalio alūno kristalas (potassium alum), veikia bakterijų dauginimąsi stabdančiai ir neužkemša liaukų.
Svarbu atskirti natūralius kristalus nuo sintetinių (ammonium alum). Gausiai prakaituojantiems pacientams dermatologai rekomenduoja botulino toksino injekcijas arba jonoforezę kaip efektyvias procedūras. Taip pat reikšmingai veikia gyvenimo būdas: vengti didelio kofeino, alkoholio ir aštraus maisto, rinktis daugiau vandens, vaisių, daržovių ir mažiau perdirbtų riebalų.
Galiausiai pasirinkimas tarp dezodoranto ir antiperspiranto yra individualus. Jei kyla odos problemų ar nerimas dėl sudėties – verta pasikonsultuoti su dermatologu ir rinktis vaistininius, gerai ištirtus produktus arba išbandyti alternatyvas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.