Skrandžio vėžys gali užklupti bet kokio amžiaus žmogų: nors dažniausiai serga 60–75 metų asmenys, Nacionaliniame vėžio institute gydyti pacientai buvo nuo mažiau nei 30 iki virš 90 metų. Toks įvairus amžiaus spektras primena, kad sveikatos priežiūra ir simptomų stebėjimas yra svarbūs jau nuo jaunystės.
Kaip elgtis, jei jaučiate pakitimus skrandyje
Dažnas viršutinės pilvo dalies skausmas ar persivalgymo pojūtis nėra tiesioginė mirties priežastis, tačiau periodiškai kartojantys simptomai turėtų įspėti. Jei jaučiate nuolatinį pilnumo jausmą, ankstyvą sotumą ar skausmus, kurie kartojasi ir trukdo kasdienei veiklai, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Tyrimai, tokie kaip gastroskopija, leidžia tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę ir laiku nustatyti patologiją.
Simptomai, kurių nevalia ignoruoti
Gydytojas pabrėžia: „– Skrandžio vėžys iš tiesų yra agresyvi liga.“ Todėl svarbu atkreipti dėmesį į pasikartojančius požymius. Dažniausi simptomai: apetito stoka, nepaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pilnumo jausmas valgant nedidelę porciją, rėmuo, pykinimas, vėmimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto (juodos spalvos išmatos) ir įtampa dėl mažakraujystės. Žinojimas apie šiuos požymius padeda ligą diagnozuoti ankstyviau.
Rizikos veiksniai ir kaip jų mažinti
Sergamumą stipriai veikia mityba ir gyvensena. Rūkyti, dažnai vartoti didelį kiekį druskintos, raugintos, rūkytos arba perdirbtos mėsos — tai faktoriai, didinantys riziką. Taip pat svarbu riboti alkoholio vartojimą ir užtikrinti pakankamą vaisių bei daržovių kiekį maiste. Vis dėlto mitybos pakeitimai neturi tapti ekstremaliais — svarbiausia saikas ir subalansuotas pasirinkimas. Dėl individualių rekomendacijų patartina kreiptis pas šeimos gydytoją arba dietologą.
Gydymo galimybės ir kodėl verta rinktis specializuotus centrus
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos: ankstyvais atvejais navikai gali būti pašalinami endoskopiškai, pažengusiais atvejais reikalingos sudėtingos operacijos, chemoterapija ir daugiadalykė priežiūra.
Kompleksinis priežiūros modelis, apimantis chirurgus, radiologus, patologus, dietologus, reabilitologus ir psichologus, užtikrina geresnius rezultatus. Centrų, kuriuose vykdomi klinikiniai tyrimai, pacientai kartais gali gauti naujausią gydymą.
Deja, apie 45–48 proc. naujai diagnozuotų atvejų nustatomi 3–4 stadijose, dažniausiai dėl to, kad ankstyvieji simptomai būna nežymūs arba ignoruojami. Ankstyva reakcija į simptomus ir gydytojo konsultacija gali lemti gydymo sėkmę ir geresnę prognozę.
Svarbiausia žinutė — neprarasti budrumo: jei simptomai kartojasi, kreipkitės į gydytoją. Prevencija, sveikas gyvenimo būdas ir laiku atlikti tyrimai gerokai sumažina riziką ir padidina galimybes sėkmingam gydymui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.