Rėmuo graužia kelis kartus per savaitę? Gresia rimtos pasekmės

Dažnas rėmuo – ne tik nemalonus pojūtis, bet ir signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Statistikos duomenys rodo, kad apie 10 proc. pasaulio gyventojų patiria gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) simptomus, o šio sutrikimo dažnumą didina riebus, greitas ir nevisavertis maistas, netinkami valgymo įpročiai, rūkymas bei alkoholio vartojimas. Kai rėmens epizodai pasikartoja dažniau nei du kartus per savaitę, verta pagalvoti apie rimtesnę priežastį ir kreiptis į gydytoją.

Refliuksas – normalus procesas, galintis virsti liga

Refliuksas yra fiziologinis procesas: po valgio rūgštus skrandžio turinys gali pakilti į stemplę. Dažnam žmogui pavieniai epizodai yra normalūs, tačiau pasikartojant refliuksui jis tampa liga, kuri blogina gyvenimo kokybę ir gali sukelti komplikacijų.

„Žmogus, sergantis gastroezofaginio refliukso liga, atsirūgsta rūgščiu ar karčiu skrandžio turiniu ir patiria stiprius rėmens simptomus: jaučia graužimą, deginimą už krūtinkaulio, kuris dažniausiai atsiranda po valgio ir sustiprėja lenkiantis į priekį arba gulint. Taip pat gali varginti kartumas burnoje, sutrikęs ar skausmingas maisto rijimas. Šiai ligai būdingi ir netipiški simptomai – balso kimimas, „kąsnio“ pojūtis stemplėje. Kai kuriais atvejais refliuksas gali sukelti kosulį ir paskatinti astmos išsivystymą, nes nuolatinis rūgštaus skrandžio turinio patekimas į kvėpavimo takus dirgina tam tikrus nervus, einančius šalia stemplės, o tai sukelia brionchiolių spazmus“, – vardija gydytoja gastroenterologė.

Kaip nustatoma liga

Dažnai užtenka aiškių klinikinių simptomų, kad būtų įtarta GERL, tačiau kartais reikia instrumentinių tyrimų. Endoskopija yra pagrindinis metodas, leidžiantis įvertinti stemplės ir skrandžio gleivinę, nustatyti ezofagitą, striktūras ar Bareto stemplę. Instrumentiniai tyrimai ypač reikalingi vyresniems pacientams arba esant įspėjamiesiems požymiams: kraujavimui iš virškinamojo trakto, nepaaiškinamam svorio netekimui, rijimo sutrikimams, pasikartojančiam vėmimui ar mažakraujystei.

Gydymas ir prevencija

Gydymas pradedamas nuo gyvenimo būdo korekcijų: nutraukti rūkymą, riboti alkoholio vartojimą, mažinti per didelį kofeino kiekį, vengti persivalgymo ir nevalgyti likus mažiau nei trims valandoms iki miego.

Svarbu palaikyti normalų kūno svorį (KMI 20–25 kg/m2), miegoti pakeltu lovos galvunu (apie 20–30 laipsnių) ir vengti aptemptų drabužių, spaudžiančių juosmenį.

Jeigu nemedikamentinės priemonės nepakankamos arba simptomai intensyvūs, skiriami medikamentai, slopinantys skrandžio rūgštingumą. Gydymo trukmė ir dozavimas parenkami individualiai. Chirurginis gydymas gali būti svarstomas, kai gyvensenos ir vaistų terapija neefektyvi arba yra komplikacijų.

Kada skubėti pas gydytoją

Reikėtų kreiptis, jei rėmuo kartojasi dažniau nei du kartus per savaitę arba yra kartu su įspėjamaisiais požymiais. Negydomas patologinis refliuksas gali sukelti stemplės gleivinės uždegimą, restrikcijas, ikivėžinę Bareto stemplę ir net stemplės vėžį. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas sumažina komplikacijų riziką ir pagerina gyvenimo kokybę.

Jeigu nerimaujate dėl dažno rėmens ar pastebite papildomus simptomus, pasitarkite su šeimos gydytoju ar gastroenterologu – laiku pradėta priežiūra dažnai leidžia išvengti rimtesnių pasekmių.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *