Vilniuje viešėjęs Didžiosios Britanijos onkologas prof. Robertas Thomasas pabrėžia, kad gyvenimo būdas yra kertinis veiksnys ne tik vėžio prevencijoje, bet ir gydymo sėkmėje. Pasak gydytojo, PSO duomenys rodo, kad vien atsakinga mityba galėtų užkirsti kelią apie 30 proc. vėžio atvejų. Profesorius dalijasi tyrimų išvadomis ir praktiniais patarimais, kuriuos verta apsvarstyti kiekvienam siekiančiam sumažinti riziką ir pagerinti savijautą.
Kodėl gyvenimo būdas taip svarbus
Prof. Thomasas primena: „Galimybė išgyventi susirgus šia sunkia liga vis labiau didėja“. Per pastaruosius dešimtmečius geresnės diagnostikos ir naujų gydymo metodų dėka daugėja pacientų, kuriems pavyksta suvaldyti ligą. Tačiau kartu gydymas dažnai sukelia šalutinius reiškinius: „Nemaža problema – ta, kad, skyrus gydymą nuo vėžio, pacientui tenka vartoti vis daugiau ir daugiau vaistų, o kai kurie jų turi nepageidaujamą poveikį“. Pasak specialisto, tai atveria papildomas iššūkių sritis, kuriose gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti.
Mankšta – būtina ir sergant
Tyrimų duomenys rodo, jog fizinė veikla gali realiai pagerinti gydymo rezultatus. Prof. Thomasas cituoja senesnius tyrimus, kuriuose pacientų, sportavusių po chemoterapijos, išgyvenamumas buvo didesnis. Jis pažymi: „Chemoterapijos nauda siekė vos 8 proc.” ir priduria, kad judėjimas reikšmingai mažina atkryčio riziką. „Judėjimas padeda mažinti uždegiminius procesus, veikia kaip antioksidantas. Fizinė veikla leidžia kovoti su ilgalaikiu nuovargiu, stiprina organizmą”, – aiškina specialistas.
Trys paprasti, bet efektyvūs patarimai
Prof. Thomasas išskiria tris praktinius principus, kuriuos taikant dažnai krenta svoris ir gerėja savijauta: pirmas – protarpinis badavimas: nuo vakarienės iki pusryčių laikytis bent 13 valandų nevalgymo; antras – mankšta ryte prieš pusryčius: organizmas tuščiu skrandžiu sportuojant greičiau mobilizuoja riebalų atsargas; trečias – mažinti perdirbto cukraus vartojimą, nes staigūs gliukozės svyravimai skatina persivalgymą ir spartų svorio augimą.
Be to, gydytojas pastebi, kad daug kam iššūkis – kai mankštinantis svoris nekrenta, todėl svarbu derinti kelias strategijas kartu.
Polifenoliai ir žarnyno mikroflora
Prof. Thomasas rekomenduoja įtraukti į racioną daug polifenolių turinčių produktų: brokolių, pomidorų, granatų, žaliosios arbatos, ciberžolės. Šios medžiagos palaiko gerąją žarnyno mikroflorą, mažina uždegimą ir oksidacinį stresą, o žarnyno sveikata susijusi ne tik su virškinimu, bet ir su imunitetu bei smegenų funkcijomis. Specialistas atkreipia dėmesį ir į papildus: „Apie 60 proc. pacientų vartoja maisto papildų. Jų nereikėtų vartoti vietoje kitų naudingų produktų”.
Ko vengti
Gydytojas pataria atsisakyti skrudintos duonos, traškučių, apdegusių mėsos gabalų ir perdirbtų dribsnių. Jei negalima atsisakyti grilio, valgykite mėsą su salotomis ir žolelėmis, kurios mažina kancerogeninį poveikį. Prof. Thomasas taip pat pažymi, kad gydymo strategijos kinta: „Pats rečiau pacientams skiriu chemoterapiją, dažniau – biologinį gydymą, jis didina organizmo imunitetą kovojant su vėžiu.” Tokios rekomendacijos išryškina holistinį požiūrį – gydymas kartu su gyvenimo būdo pokyčiais gerina ilgalaikę pacientų sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.