Meningokoko B infekcija – klastinga ir kartais žaibiškai besivystanti liga, kuri gali paliesti ir visiškai sveikus, anksčiau rimtomis ligomis nesirgusius vaikus. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius dr. Rimantas Kėvalas apibūdina tėvų reakcijas diagnozės akivaizdoje: „Pirmiausia tėvams kyla klausimas, kodėl liga palietė jų vaiką. Tada bandoma ieškoti atsakymų į egzistencinius, būties klausimus. Tačiau jau būna per vėlu. Šeimai – tai tragedija“, – tėvų reakcijas, diagnozavus žiaurią meningokoko B tipo infekciją, prisimena profesorius dr. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.
Ką svarbu žinoti apie ligos pradžią ir riziką
Ligai prasidėjus pradiniai simptomai gali būti nespecifiški ir priminti įprastą virusinę infekciją: sloga, bendras silpnumas, vėliau prisijungiantys galvos ar kaklo raumenų skausmai, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas. Gydytojai įspėja, kad meningokokinė infekcija gali progresuoti labai greitai, o žaibinės formos atveju valandos ar net minutės lemia gyvybę. Kaip pastebi profesorius: „Neretai meningokokine B tipo infekcija užsikrečia sveiki, gerai išsivystę vaikai. Tokie, kurie nėra sirgę rimtesnėmis ligomis. Ir pirmasis susirgimas smogia nepasiruošus – tėvai išgirsta, kad jų atžalai diagnozuotas meningokokas B“.
Vaikų gydytoja pulmonologė Iveta Skurvydienė pabrėžia, kad šalyje meningokoko B paplitimas yra tarp didesnių Europoje, todėl svarbu didinti visuomenės žinias apie ligą. Ji primena: „Meningokokas B – sunki ir žaibiškai besivystanti liga. Tėvai nespėja prisijaukinti tos minties, kad jų vaikas gali ja susirgti. Atrodytų, gyvename civilizuotame pasaulyje, laikomės higienos priemonių, yra gydytojai, kraujo tyrimai ir kaip gali būti, kad tokios ligos užklumpa taip nepastebimai. Jeigu vaikas yra ligos rizikos grupėje, t. y. iki 5 m. amžiaus, tėvai gali padaryti svarbiausią sprendimą – paskiepyti ir jį apsaugoti“.
Nešiotojai, plitimo būdai ir prevencija
Meningokokai plinta oro lašeliniu būdu per artimą kontaktą su sergančiuoju arba bakterijos nešiotoju.
Užkrečiamųjų ligų duomenys rodo, kad 5–10 proc. žmonių gali būti besimptomiais nešiotojais. Dėl to plika akimi neįmanoma nustatyti, kas kelia pavojų, o kas – ne. Gydytoja pažymi: „Mama įsivaizduoja, kad kol vaikas yra namuose, nieko nenutiks. Betgi tas vaikas gali užsikrėsti ir nuo mamos. Jei keliaujate su vaiku atostogauti, turite žinoti, kad lėktuvo keleiviai keletą valandų kvėpuoja tuo pačiu oru, ir niekada nežinote, kas šalia jūsų atsisės – sveikas žmogus, sergantis ar infekcijos nešiotojas. Tėvams reikia domėtis liga, pasitikėti sveikatos apsaugos sistema ir valstybe, suteikiančia galimybę nemokamai paskiepyti kūdikius,“ – konstatuoja I. Skurvydienė.
Profesorius taip pat akcentuoja skiepų reikšmę: „Reikia nepamiršti, kad jeigu neišsivysto pati pavojingiausia – žaibinė ligos forma – meningokokas gali būti įveiktas be skaudžių padarinių. Jeigu yra tokia apsaugos priemonė kaip skiepai, tėvai turėtų užduoti sau klausimą, ar jie nori padėti savo vaikams ir juos apsaugoti, ar pasiduoda likimui, kuris kartais būna labai negailestingas“, – tėvams primena patyręs gydytojas.
Statistiniai duomenys ir pasaulinės organizacijos pranešimai rodo, kad kas penktam išgyvenusiam meningokoką B gali likti ilgalaikės sveikatos problemos – nuo klausos sutrikimų iki galūnių amputacijų ar neurologinių pažeidimų. Todėl tėvams rekomenduojama aktyviai domėtis ligos eiga, atpažinti simptomus ir aptarti skiepijimo galimybes su savo sveikatos priežiūros įstaiga.
Informacijos ir konsultacijų dėl vakcinacijos teikia gydymo įstaigos bei šeimos gydytojai; ankstyva prevencija gali užkirsti kelią tragiškoms pasekmėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.