Prieš dešimtmetį nustatyta lėtinė mieloleukemija pakeitė Janinos gyvenimą, tačiau pradžia atrodė beveik neharmiška. „Pamenu, kurį laiką jaučiausi labai pavargusi, būdavo silpna. Kartais atrodydavo, kad net galvą sunku pakelti“, – pasakojo Kauno klinikų pacientė. Šis primityvus, tačiau pastovus nuovargis paskatino ją kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus.
Simptomai ir diagnostika
Janinos kraujo tyrimai parodė padidėjusį leukocitų kiekį, o vėliau pasireiškęs kairiojo šono skausmas ir karščiavimas paskatino skubų siuntimą pas hematologą. Buvo atliktas kaulų čiulpų tyrimas, kuris patvirtino lėtinę mieloleukemiją – piktybinį susirgimą, kai periferiniame kraujyje ir kaulų čiulpų srityje padaugėja mieloidinės kilmės leukocitų. Ankstyva diagnostika leidžia greičiau pradėti tikslinį gydymą ir gerinti prognozes.
Kauno klinikų Hematologijos skyriaus vadovo pateikta informacija pabrėžia, kad požymiai dažnai būna nespecifiniai ir gali būti priskiriami kitoms būklėms: „Svorio kritimas, prastas apetitas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, bendras silpnumas, skausmas po kairiuoju šonkaulių lanku, – ligai būdingus simptomus vardina gydytojas. – Žinoma, trečdaliui pacientų nustatant diagnozę simptomų nebūna, tačiau pastebimi pokyčiai kraujyje. Pavyzdžiui, gali padidėti leukocitų skaičius, sumažėti hemoglobino koncentracija kraujyje, kisti trombocitų skaičius. Kartais apčiuopiama padidėjusi blužnis.“
Gydymas, remisija ir kas svarbu pacientui
Laiku pradėtas gydymas Janinai davė gerą rezultatą. „Diagnozavus ligą pacientei buvo taikomas pažangus gydymas, kuris tęsiamas iki šiol. Paskirtas inovatyvus gydymas yra sėkmingas, pasiekta remisija – liga visiškai atsitraukė“, – džiaugiasi Kauno klinikų Hematologijos skyriaus vadovas doc. Rolandas Gerbutavičius. Modernūs taikinių vaistai, skirti slopinti ligos sukeliantį geno pokytį, suteikė galimybę daugumai pacientų gyventi pilnavertį gyvenimą.
Kauno klinikų gydytoja hematologė Vilma Svetickienė pabrėžia, kad gydymo poveikis leidžia pacientams dirbti ir užsiimti kasdiene veikla: „Didžioji dalis pacientų skiriant gydymą jaučiasi puikiai – dirba, užsiima įprasta veikla.
Daliai pacientų pasireiškia švelnūs šalutiniai poveikiai, kuriuos galima suvaldyti“, – antrina gydytoja. Pacientai retkarčiais susiduria su nepageidaujamais reiškiniais, tačiau daugeliu atvejų jie yra lengvai kontroliuojami.
Gydymo nutraukimas ir stebėsena
Vis daugiau kalbama apie galimybę nutraukti gydymą, jei pasiekiama gilios ir ilgalaikės remisijos. Iki 40 proc. pacientų po gydymo nutraukimo išlieka be ligos požymių, tačiau apie 60 proc. patiria ligos sugrįžimą. Todėl labai svarbu nuolatinė kraujo kontrolė: pacientų būklė stebima kas mėnesį, o pastebėjus nedidelį blogojo junginio koncentracijos padidėjimą, gydymas grąžinamas anksti, taip užkertant kelią progresui.
Prevencija ir visuomenės sąmoningumas
Rugsėjo 22 d. minima Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žinomumo diena. Akcijos ir visuomeninės iniciatyvos, pavyzdžiui, ligoninių papuošimai, primena apie kraujo ligų svarbą ir skatina reguliariai tikrintis sveikatą. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 25–30 naujų lėtinės mieloleukemijos atvejų, tačiau ankstyva diagnostika ir modernus gydymas gerokai pagerino pacientų išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę.
Janina, sulaukusi gydymo rezultatų, išreiškė dėkingumą personalui: „Esu labai dėkinga Kauno klinikų medikams už veiksmingą gydymą. Jūs visi esate nuostabūs”, – sakė Janina.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.