Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja liga“, nes ilgą laiką gali nepasireikšti akivaizdūs simptomai, nors liga jau kenkia kraujagyslėms ir gyvybiškai svarbiems organams. Vasarą, keičiantis temperatūrai ir padidėjus fiziniam aktyvumui lauke, žmonės dažniau patiria galvos svaigimą, silpnumą ar nuovargį. Šie požymiai neretai nurašomi karščiui, tačiau jie gali būti ir rimtesnių kraujospūdžio svyravimų signalas.
Kas yra arterinė hipertenzija
„Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai arterijose esantis kraujospūdis nuolat viršija normalią ribą. Per aukštu laikomas kraujospūdis, kai sistolinio, arba viršutinio, kraujospūdžio vertė yra didesnė kaip 140 mmHg, o diastolinio, arba apatinio – 90 mmHg“, – aiškina šeimos gydytoja.
Hipertenzija gali būti pirminė, kai konkrečios priežasties nenustatoma, arba antrinė, susijusi su kitomis ligomis ar medikamentais. Ilgai nekontroliuojama hipertenzija didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų ligų riziką, taip pat gali pažeisti regėjimą bei kognityvines funkcijas.
Vasaros poveikis kraujospūdžiui
Karštis plečia kraujagysles ir dažnai lemia kraujospūdžio sumažėjimą. Dėl prakaitavimo organizmas netenka skysčių ir elektrolitų, sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas ar net alpimo pojūtis. „Pagrindinis arterinės hipertenzijos diagnostikos metodas yra reguliarus kraujospūdžio matavimas. Hipertenzija diagnozuojama, kai 140/90 mmHg ar didesnis kraujospūdis nustatomas gydytojo kabinete per kelis apsilankymus arba patvirtinamas namų matavimais ar 24 valandų kraujospūdžio stebėjimu“, – pasakoja E.Puskunigytė.
Verta pabrėžti, kad vasarą pastebėjęs žemesnį kraujospūdį pacientas neturėtų pats keisti gydymo režimo. „Karštis plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis mažėja. Dėl šios priežasties vasarą vartojamų vaistų dozės gali būti koreguotinos. Vis dėlto, žemesni kraujospūčio rodikliai nereiškia, kad pacientai turėtų patys priimti sprendimus dėl gydymo.
Viena dažniausių klaidų vasarą – pastebėjus sumažėjusį kraujospūdį visiškai nutraukti vaistų vartojimą. Toks elgesys gali sukelti nekontroliuojamus kraujospūdžio svyravimus“, – pabrėžia gydytoja.
Kada kreiptis ir kaip sau padėti
Jei vargina galvos skausmas, svaigimas, krūtinės skausmas, širdies plakimo pojūtis, regėjimo sutrikimai ar kraujavimas iš nosies, svarbu pamatuoti kraujospūdį ir pasikonsultuoti su gydytoju. Dažnai žmonės mano, kad vasaros simptomai yra laikini, tačiau jie gali byloti apie reikšmingus kraujospūdžio pokyčius.
„Nukritus kraujospūdžiui gali padėti skysčiai, druska ar stipri kava, tačiau svarbu stebėti savijautą ir neignoruoti simptomų. Galvos svaigimas, skausmas, silpnumas, širdies plakimas ar dusulys kartais nurašomi karščiui, nors gali rodyti reikšmingus kraujospūdžio pokyčius – dėl to bet kokius pasikeitimus naudinga aptarti su savo gydytoju“, – primena šeimos gydytoja.
Praktiniai patarimai: reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, gerti pakankamai skysčių, vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje, riboti alkoholio vartojimą ir neperkrauti organizmo fiziniu krūviu karščiausiu paros metu. Jei nustatyta hipertenzija, aptarkite vaistų dozes su gydytoju prieš jas koreguodami.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.