Seime surengtoje konferencijoje „Priklausomybės ligos: dabarties situacija ir perspektyvos ateityje“ akcentuota, kad diskusijų apie priklausomybių problematiką daugėja, tačiau realių priemonių ir finansavimo – ne. Reabilitacijos ir integracijos bendruomenės „Aš esu“ vadovas kun. Kęstutis Dvareckas aštriai kritikavo valdžios veiksmus ir pabrėžė, kad be nuoseklios paramos kenčiantys nuo priklausomybės ligų gali ir netenka gyvybių.
Trūksta vietų ir finansavimo
Kun. K. Dvareckas primena, kad praktika rodo didelį poreikį: „Į mūsų bendruomenę kreipiasi labai daug žmonių. Deja, visų besikreipiančiųjų priimti negalime, nes neturime finansavimo“, – apie aktualias problemas kalba kunigas Kęstutis Dvareckas. Tai ne tik organizacijos problemos – tai sistemos žala, kuomet potencialūs pacientai lieka be galimybės gauti tinkamą pagalbą laiku.
Komandinė pagalba ir gydymo svarba
Pasak Dvarecko, efektyvi pagalba reikalauja tarpdisciplininės komandos – nuo psichiatrų iki socialinių darbuotojų ir sielovadininkų. Svarbiausia gydymo pradžioje, anot jo, yra priklausomybės pripažinimas. „Galime drąsiai sakyti, kad kas antram sergančiajam padėti galime. Be to, teikiame pagalbą ir priklausomų asmenų artimiesiems.“ Tai rodo, jog tinkamos paslaugos ir ištekliai gali reikšmingai keisti sergančiųjų šansus integruotis į visuomenę.
Žmonių patirtys ir statistika
Bendruomenės veikla duoda apčiuopiamos naudos: 2018 m. psichologinę paramą „Aš esu“ gavo 440 priklausomų asmenų artimųjų, 1645 žmonės dalyvavo individualinėse konsultacijose, 52 – grupinėse, o 540 asmenų buvo konsultuoti telefonu. Taip pat organizuojami mokymai priklausomybių specialistams, o žinių sklaida pasiekė virš 1500 dalyvių susitikimuose. Tai iliustruoja, kaip nevyriausybinės iniciatyvos papildo visuomeninės sveikatos infrastruktūrą.
Anonimiškumas ir duomenų apsauga
Dvareckas atkreipia dėmesį į klientų baimes: „Yra gyventojų, kurie baiminasi kreiptis į Respublikinį Priklausomybės ligų centrą dėl įrašų asmeninėse bylose. Kartais tos baimės padidintos, o kartais pagrįstos“. Dėl to kai kurios paslaugos, siūlančios anonimiškumą, yra ypač svarbios. „Sergant šia liga labai bijoma viešumo, pacientai nenori, kad jų bylose liktų įrašų”, – pabrėžia kunigas Kęstutis.
Integracijos pavyzdys: socialus verslas
Priklausomųjų integracijos praktika įgyja formą ir per socialų verslą. 15 metų veikiančios kavinės „Mano Guru” vadovė Reda Sutkuvienė pasakoja, kad per programą praėjo daugiau nei 500 žmonių, iš kurių apie 80 proc. sėkmingai integravosi į darbo rinką. Tokios iniciatyvos suteikia galimybę įgyti profesinių įgūdžių (virėjo, padavėjo, barmeno) ir patirti saugią, palaikančią darbo aplinką.
Politinė valia ir tarptautinis bendradarbiavimas
Klausimai apie asmens duomenų atskleidimą liko diskusijų centre. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pastebėjo, kad diskusija dėl duomenų yra sena ir sudėtinga: „Labai sena diskusija dėl duomenų. Mes diskutuojame ir su jaunaisiais psichiatrais ir su vyresniais, ko mes iš tikrųjų norime. Tai arba kaip visuomenė susitarkime, kad mes sakome, kad yra saugu asmenys, kurie turi priklausomybių, turi įvairių problemų, kad jie vairuos, turės ginklą ir taip toliau ir nustojame reikalauti įvairiausių pažymų. Arba nustokime kurti mechanizmus, kuriais yra apeidinėjamas šitas mechanizmas ir mes patys sau meluojame leisdami visokius anoniminius, mokamus ir visokius kitokius mechanizmus, kur gudrūs ir turtingi žmonės jais pasinaudoja. Nes tai yra dviveidystė tiesiog”, – A. Verygą citavo ELTA.
Apibendrinant, konferencijos išvados ragina stiprinti finansavimą, užtikrinti anonimiškumo garantijas ir plėtoti integracines programas, kurios padėtų ne tik sergantiems, bet ir jų artimiesiems grįžti į pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.