Orams vis labiau šąlant ir virusams aktyvėjant, daugelis susimąsto apie savo imuniteto stiprinimą. Imunitetas – tai sudėtinga organizmo sistema, apimanti įgimtą ir įgytą gynybą, kuri kartu su kitomis organizmo sistemomis palaiko pusiausvyrą biocheminiuose procesuose. Imuninės sistemos stiprinimas yra svarbi kompleksinių priemonių dalis: nuo kokybiško miego, tinkamo darbo ir poilsio režimo iki reguliaros fizinės veiklos ir trūkstamų vitaminų ar mikroelementų papildymo. Visgi, itin svarbus veiksnys yra tinkama mityba.
Apie imunitetą stiprinančius produktus ir jų naudą kalbame su Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ dietologe Evelina Sabonaityte. Ji pabrėžia, kad svarbiausia valgyti įvairų, kuo mažiau apdorotą maistą ir vengti pusfabrikačių bei transriebalų rūgščių, kurios silpnina organizmo apsaugą. Prieš žiemą, kai šviežių daržovių pasiūla sumažėja, rekomenduojama įtraukti raugintas daržoves arba šaldytas daržoves, pagardintas prieskoninėmis žolelėmis, kurios taip pat turi naudingų savybių.
Dietologė pažymi, kad sveika mityba aktuali visus metus, tačiau šaltuoju sezono metu ji tampa itin svarbi, nes organizmui trūksta vitamino D ir virusai tampa aktyvesni. Nusilpusio imuniteto požymiai gali būti nuolatinis nuovargis, mieguistumas, dažnas sergamumas peršalimo ligomis. Jei žmogus serga daugiau nei tris kartus per metus, tai gali būti ženklas, kad imunitetas silpnas. Be to, imuninę sistemą neigiamai veikia rūkymas, alkoholio vartojimas, stresas bei prasta mityba ir fizinio aktyvumo stoka.
Česnakai
Česnakas nuo seno laikomas natūraliu vaistu ir prieskonių karaliumi. Jame gausu alicino – medžiagos, kuri susidaro mechaninio apdorojimo metu, pavyzdžiui, pjaustant česnaką. Alicinas pasižymi stipriomis antibakterinėmis, priešgrybelinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad česnakai gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, mažinti arterinį kraujo spaudimą ir kovoti su infekcijomis. Reguliarus, kasdienis dėmesys česnakams gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje iki 9 proc., kas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos.
Mikrodumbliai
Mikrodumbliai, dažnai vadinami supermaistu, yra turtingas šaltinis vitaminų A, cinko, geležies, fosforo, magnio ir B grupės vitaminų. Be šių medžiagų, juose yra įvairių būtinių aminorūgščių ir omega-3 riebalų rūgščių. Mikrodumblių priešvėžinis, antibakterinis ir antimikrobinis poveikis padeda mažinti ligų riziką ir stiprina žarnyno sistemą, padeda šalinti toksinus iš organizmo. Auksinė chlorelė yra viena labiausiai tinkamų mikrodumblių rūšių dėl neutralaus skonio ir kvapo, todėl ją nesudėtinga įtraukti į kasdieninius patiekalus. Be to, mikrodumbliai gali būti vertinami kaip puikus baltymų šaltinis, jų sudėtyje daugiau nei 30 % baltymų, kas netgi pranoksta kai kurių mėsos produktų kiekį.
Ciberžolės
Ciberžolės pasižymi dideliu kiekio skaidulų, mangano, geležies, kalio, vitamino C ir ypač svarbių biologiškai aktyvių medžiagų – kurkuminoidų. Kurkuminas yra galingas antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažinti uždegiminius procesus organizme. Tyrimai atskleidžia naudingą kurkumino poveikį gydant reumatoidinį artritą, osteoartritą bei mažinant trigliceridų ir bendrojo cholesterolio kiekį. Kad kurkuminas geriau įsisavintų, rekomenduojama kartu vartoti juoduosius pipirus ir aliejus, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų ar žuvų taukus.
Imbieras
Imbieras yra vertingas virškinimo sistemai, padeda mažinti pykinimą ir pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, kurį suteikia gingerolis. Be to, imbieras gali prisidėti prie artrito, reumato, hipertenzijos, cukrinio diabeto ir net kai kurių onkologinių ligų gydymo. Manoma, kad imbieras gali padėti ir senėjimo procesų kontrolei, todėl tai yra puiki natūrali priemonė stiprinti bendrą organizmo sveikatą.
Žalioji arbata
Žalioji arbata jau daugelį metų vertinama kaip sveikatos šaltinis. Joje esantys polisacharidai, polifenoliai, katechinai, ypač epigalokatechingalatas (EGCG), yra stiprūs antioksidantai, kurie stiprina imunitetą, pasižymi priešuždegiminiu, antibakteriniu ir priešvėžiniu poveikiais. Žalioji arbata taip pat padeda kontroliuoti kūno svorį, palaikyti smegenų funkcijas ir gali apsaugoti nuo osteoporozės, antro tipo diabeto bei neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos.
Migdolai
Migdolai yra vieni naudingiausių riešutų, turintys daug antioksidantų, gerųjų riebalų rūgščių, baltymų ir skaidulų. Juose daug svarbių mikroelementų, tokių kaip magnis, geležis, kalis, kalcis, cinkas, folio rūgštis ir vitaminas E. Migdolų valgymas reguliariai gali padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį (DTL), mažinti širdies ligų riziką, reguliuoti miegą, mažinti uždegiminius procesus ir netgi sumažinti storosios žarnos vėžio riziką. Net keturi migdolai per dieną yra naudinga dozė širdies sveikatai stiprinti.
Vaisiai ir daržovės
Kiekvieną dieną rekomenduojama suvartoti bent 400 gramų vaisių ir daržovių. Šie produktai yra natūralūs antioksidantų, tokių kaip karotenoidai, flavonoidai ir vitaminas C, šaltiniai, kurie padeda stiprinti imunitetą ir apsaugoti organizmą nuo įvairių lėtinių ligų, įskaitant kardiovaskulines ir onkologines ligas. Ypač vertingos kopūstinės daržovės, pavyzdžiui, brokoliai, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir vitaminu C. Batatai taip pat yra vertingi dėl didelio beta karoteno, vitamino A bei skaidulų kiekio. Imunitetui naudingi ir kiviai – jie turi daug vitamino C ir E bei priešuždegiminių savybių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.