Vis dažniau kalbama ne tik apie farmacijos produktus, bet ir apie natūralius augalinius sprendimus, kurie gali palengvinti kasdienį stresą, pagerinti nuotaiką ar net pakeisti įpročius, pavyzdžiui – rytinį kavos puodelį. VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, vaistažolininkas Marius Lasinskas, dalijasi patarimais apie Lietuvoje augančias vaistažoles, kurių daugelis turi plačias tradicines panaudojimo galimybes.
Gaurometis – kavos alternatyva ir pagalba nervams
Vienas iš išskiriamų augalų yra gaurometis. Pagal žolininko rekomendacijas, jį galima ne tik rinkti, bet ir pafermentuoti, paruošti kaip arbatą ar net kavos pakaitalą. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori mažinti kofeino vartojimą arba ieško raminančios alternatyvos be stipraus stimuliavimo.
„Tai yra nuostabus augalas. Liesas ir aukštas, lapai turėtų būti be dantukų, iki 1 metro 80 centimetrų užaugantis augalas. Reikia gerti jo arbatą. Gaurometis padeda mūsų nervų sistemai. Ne veltui būtent doktorantūroje jį jau ketverius metus ir studijuoju. Tai yra augalas, kurį galima gerti vietoje žaliosios arba juodosios arbatos. Galima jo prisirinkti, pafermentuoti, patrinti tarp rankų, įdėti į stiklainį, šiltai palaikyti ir turėsite nuostabiausią arbatą“, – laidoje kalbėjo M.Lasinskas.
Gauromečio galima ieškoti sausesnėse vietose, pavyzdžiui, avietynuose; žolininkas įspėja atskirti jį nuo panašių rūšių, kurių lapai gali turėti dantukus.
Kiti naudingi augalai ir jų panaudojimas
Be gauromečio, Lasinskas pabrėžia gyslotį, kiaulpienę, garšvą ir jonažolę kaip kasdien naudojamas vaistažoles. Kiekviena iš jų turi savitą paskirtį: nuo pirmosios pagalbos ir plaučių palaikymo iki maistinio priedo ir imuniteto stiprinimo.
„Gyslotis yra mūsų pakeleivis, jis auga ant takelių. Gyslotis gali būti skirtas pirmajai pagalbai. Galima jį naudoti taip pat ir nuo plaučių ligų, galima naudoti kaip salotas, o sėklytes naudoti kaip vidurius laisvinantį augalą“, – kalbėjo M.Lasinskas.
Apie kiaulpienę ekspertas sako: „Kiaulpienė yra vienas iš geriausių augalų pasaulyje.
Net patys japonai tyrinėjo ženšenį ir kiaulpienę. Spėkite, kuris augalas laimėjo? Kiaulpienė! Kiaulpienė gali veikti visą mūsų organizmą. Anksti pavasarį galima išsikasti šaknis, nuplauti, gabaliukais supjaustyti, išdžiovini ir kramsnoji po šaukštelį per dieną, keptuvėje paskrudini, sumali ir gauni kavos pakaitalą. Kai atsiranda lapeliai, valgai lapelius. Iš stiebelių – makaronai. Stiebelius reikia supjaustyti gabalėliais, raugintų kopūstų, medaus šaukšto ir valgai makaronus, organizmą valančius makaronus“, – sako žolininkas.
Garšva, pasak specialisto, gali būti vertingas mėsos pakaitalas ir šaltų bei šiltų patiekalų sudedamoji dalis: „Garšva yra mėsos pakaitalas. Ji tai pat gerina širdies veiklą, galima pasigaminti žalią kokteilį, dar įdedant obuolį ar bananą”, – tikina vyras.
Saugus vartojimas ir atsargumo priemonės
Žolininkas taip pat akcentuoja švietimo ir atsargumo būtinybę: „Žmonės daug vartoja vaistažolių ir dažnai užsiima savigyda. Juk ir kaimuose žmonės retai eina į vaistinę, jeigu tiesiog sutrinka virškinimas. Labai svarbu gydytojams ir vaistininkams bendrauti ir rasti bendrą kalbą. Jeigu žmogus vartoja penkių rūšių vaistus ir dar duodi kokią jonažolę, kuri tokiu atveju net gali būti kenksminga, nes ji irgi veikia kepenis. Reikia šviesti visuomenę ir apie tai daug kalbėti”, – pasakojo M.Lasinskas.
Todėl svarbu: konsultuotis su gydytoju arba vaistininku, ypač jei vartojate receptinius vaistus, žinoti galimas sąveikas ir laikytis saikingumo — pavyzdžiui, daryti pertraukas (septynias dienas vartojimo, tris dienas pertraukos) ir rinktis švarius, nesužalotus augalus tylose vietose.
„Mes norime viską supakuoti ir įdėti į maišelius, nes neva jeigu netyčia prisiliesi prie žemės, tai bus kažkas blogo. Mes tapome tinginiais, tingime nuvažiuoti iki daržo, o juk taip paprasta nuo tos kiaulpienės nupūsti vabalėlį ir tiek.”, – pridūrė M.Lasinskas.
Apibendrinant, Lietuvoje auga daug vertingų vaistažolių, tačiau jų naudojimas turi būti pagrįstas žiniomis, pagarba gamtai ir atsargumu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.