Storosios žarnos vėžys yra viena dažnesnių onkologinių ligų, su kuria susiduriama visame pasaulyje. Nors didžioji dalis susirgimų nustatoma vyresniems nei 50 metų asmenims, vis dažniau ši liga diagnozuojama ir jaunesnio amžiaus žmonėms. Specialistai teigia, kad prie to prisideda ir gerėjanti ligos patikra.
Klastingos ligos statistika ir prevencijos svarba Lietuvoje
Kasmet Lietuvoje užfiksuojama daugiau nei 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Deja, neretai liga nustatoma jau pažengusiose stadijose, kai gydymas tampa sudėtingesnis. Medikai nuolat pabrėžia, kad šis skaičius galėtų būti mažesnis, jei gyventojai aktyviau dalyvautų ankstyvosios patikros programose. Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą, vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų amžiaus turi galimybę pasitikrinti vieną kartą per dvejus metus, kreipiantis į savo šeimos gydytoją.
Storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai: ką būtina žinoti?
Pagrindinis storosios žarnos vėžio rizikos veiksnys yra amžius. Tačiau įtakos ligos atsiradimui turi ir genetiniai veiksniai, šeimos narių ligos istorija, tam tikros uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, Krono liga, bei genetiniai sindromai.
Be to, didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdo įpročiai, kurie gali padidinti storosios žarnos vėžio riziką. Tarp jų išskiriami:
- Mityba, kurioje trūksta skaidulų, suvartojant per mažai šviežių vaisių ir daržovių.
- Fizinio aktyvumo stoka.
- Didelis riebaus maisto, raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas.
- Antsvoris ir nutukimas.
- Rūkymas.
- Gausus alkoholio vartojimas.
Augalinės mitybos galia: naujausi tyrimai stebina
Ankstesni tyrimai jau yra atskleidę, kad skaidulomis turtingas maistas mažina storosios žarnos vėžio riziką. Augalinis maistas, ypač neapdorotas, yra puikus skaidulų šaltinis. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „BMC Medicine“, atskleidė dar detalesnį ryšį: mityba, kurioje gausu sveikatai palankaus augalinio maisto – nesmulkintų grūdų, šviežių vaisių ir daržovių – yra susijusi su ženkliai mažesne storosios žarnos vėžio rizika būtent vyrams.
Tuo tarpu, sveikatai nepalankus augalinis maistas, toks kaip rafinuoti grūdai, vaisių sultys ir pridėtinis cukrus, rizika susirgti vėžiu nesumažino.
Išsamus tyrimas: beveik 200 tūkstančių dalyvių ir reikšmingi rezultatai
Tyrimas apėmė didžiulę imtį – 79 952 vyrus ir 93 475 moteris, kurių sveikatos būklė buvo stebima vidutiniškai 19,2 metų. Visi tyrimo dalyviai, kurių amžius svyravo nuo 45 iki 75 metų, gyveno Vakarinėje JAV pakrantėje. Tyrimo pradžioje buvo įvertinta dalyvių mityba, naudojant išsamų klausimyną apie maisto produktų ir gėrimų vartojimo dažnumą bei kiekį.
Mokslininkai, remdamiesi gautais atsakymais, apskaičiavo kasdienį energijos ir maistinių medžiagų suvartojimą bei nustatė tris augalinės dietos rodiklius: bendrą, sveiką ir nesveiką. Sveikais augaliniais produktais buvo laikomi nesmulkinti grūdai, švieži vaisiai, daržovės, augaliniai aliejai, riešutai, ankštinės daržovės, arbata ir kava. Prie mažiau sveikatai palankių augalinių produktų priskirti rafinuoti grūdai, vaisių sultys, bulvės ir pridėtinis cukrus. Siekiant aukšto sveikos augalinės mitybos balo, dalyviai turėjo vartoti daug pirmosios grupės produktų ir gerokai mažiau antrosios.
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad sveikatai palanki augalinė mityba yra glaudžiai susijusi su sumažėjusia storosios žarnos vėžio rizika vyrams. Įdomu tai, kad moterims tokio ryšio nepastebėta. Sveikatai nepalanki augalinė mityba, deja, vėžio rizikos nesumažino. Tai pabrėžia ne tik augalinio maisto įtraukimo, bet ir jo kokybės svarbą kovoje su klastingu vėžiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.