Žinomų žmonių patirtys dažnai priverčia susimąstyti: kas ištiktų mus ar aplinkinius bėdos akimirką? Po neseniai patirto miokardo infarkto žurnalistas G. Drukteinis atkreipia dėmesį į svarbą mokėti suteikti pirmąją pagalbą ir ragina visuomenę nebūti abejingą. Jo istorija primena, kad kritinės akimirkos gali ištikti bet kur – sėdint automobilyje, prekybos centre ar gatvėje.
Pirmosios minutės lemia išgyvenimą
Gydytojai pabrėžia, kad pirmosios minutės po širdies sustojimo yra kritiškai svarbios. „Užuot viską metę ir padėję prieš akis susmukusiam, sąmonės netekusiam ar už širdies susigriebusiam nepažįstamajam, dažnai puolame į paniką, nes tiesiog nežinome, kaip elgtis, nors pačios pirmos sekundės ištikus ligai yra pačios svarbiausios, o veiksmai, kuriuos reikia atlikti, tikrai nėra sudėtingi”, – pastebi gydytojas reanimatologas Ernestas Gaižauskas.
Jei žmogus nekvėpuoja arba nereaguoja, būtina nedelsiant imtis širdies masažo, kviesti pagalbą ir, jei įmanoma, ieškoti defibriliatoriaus. Kad ir kiek profesionalų vėliau atvyks, ankstyvas liudininko pradėtas gaivinimas žymiai padidina išlikimo galimybes.
Asmeninė patirtis kaip pamoka visuomenei
G. Drukteinis prisimena, kad lemtingąją akimirką jį gaivino nepažįstami žmonės, vienas iš jų net skambino pažįstamam, vairuojančiam reanimobilį, ir, vadovaudamasis instrukcijomis, padėjo išsaugoti gyvybę. „Mokėti suteikti pirmąją pagalbą širdies priepuolio atveju – šventa kiekvieno žmogaus pareiga. Nes širdies smūgis gali tykoti bet kurio žmogaus bet kurią jo gyvenimo akimirką – ir ją suvaldyti tegali kažkas kitas, esantis šalia“, – teigė G. Drukteinis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai trūksta sveikatos patikrinimų ir prevencinių priemonių. Pasikeitus gyvenimo būdui – atsisakius rūkymo, valdant stresą ir didinant fizinį aktyvumą – galima žymiai sumažinti riziką.
Defibriliatoriai ir jų naudojimas
Medikai primena, kad automatiniai išoriniai defibriliatoriai (AED) turėtų būti plačiai prieinami viešose erdvėse.
„Koks bebūtų defibriliatoriaus modelis, ant jo bus du mygtukai, o įjungus daugiau žinoti nieko nereikia, nes aparatas įgarsintas ir sako, ką reikia daryti. Jis sukurtas ne gydytojams, o visiems žmonėms, kurie visiškai nesupranta, ką reikia daryti, bet gali sekti nurodymus. Juo naudotis iš tiesų saugu, nes defibriliatorius pasikrauna pats ir tik tada, kai širdies ritmas reikalauja defibriliacijos“, – aiškina reanimatologas E. Gaižauskas.
Prieinamumo didinimas – tiek mokant darbuotojus, tiek įrengiant prietaisus prekybos centruose ar kitose viešose vietose – padidina galimybes išgelbėti gyvybes. Kardiologai taip pat ragina nedelsti: jei žmogus nekvėpuoja, pradėkite gaivinti patys ir skambinkite pagalbą.
Praktiniai patarimai kiekvienam
Gydytojai pateikia paprastus nurodymus: įsitikinkite, ar nukentėjęs kvėpuoja; jei ne – pradėkite širdies masažą maždaug 100 paspaudimų per minutę; bendraukite konkrečiai su aplinkiniais – vienas skambina pagalbai, kitas ieško defibriliatoriaus; jei nesate tikri dėl įpūtimų, jų nedarykite ir tęskite paspaudimus; nebūkite drovūs naudoti AED, jis nurodys veiksmus.
Šios taisyklės ir paprastos žinios gali tapti skirtumu tarp gyvybės ir mirties – todėl kiekvienam verta mokytis ir praktikuotis, nebijoti imtis iniciatyvos ištikus nelaimei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.