Naujas didelės apimties tyrimas rodo, kad reguliariai sprendžiant žodinius ir skaičių galvosūkius vyresni nei 50 metų asmenys demonstruoja geresnius kognityvinių testų rezultatus – kai kuriuose rodikliuose jų smegenų funkcija atitiko maždaug 10 metų jaunesnių žmonių lygį. Tyrime dalyvavo apie 19 000 žmonių, kurie internetiniu būdu atliko testus, vertinančius dėmesį, trumpalaikę atmintį ir samprotavimus.
Tyrimo esmė
Tyrimo autoriai, publikuoti žurnale International Journal of Geriatric Psychiatry, fiksavo, kaip dažnai dalyviai sprendžia kryžiažodžius, sudoku ir kitus galvosūkius, o vėliau lygino šiuos duomenis su kognityviniais testų rezultatais. Paaiškėjo, kad tie, kurie dažniau užsiima tokia veikla, pasiekė geresnių rezultatų: bendrame funkcionalumo vertinime smegenų veikla buvo panaši į 10 metų jaunesnių asmenų, o trumpalaikės atminties testuose skirtumas siekė maždaug 8 metus.
Specialistų vertinimas ir atsargumas
Autorė daktarė Anne Corbett komentavo tyrimo rezultatus taip: „Geresni rezultatai ypač matyti atlikimo greičio ir tikslumo aspektais. Kai kuriose srityse pagerėjimas ypač ryškus, – sakė tyrimo vadovė daktarė Anne Corbett, kuri dėsto paskaitų apie demenciją ciklą Ekseterio universiteto Medicinos fakultete. – Negalėtume tvirtinti, kad būtent kryžiažodžiai mažina demencijos riziką vyresniame amžiuje, tačiau tyrimas patvirtina ankstesnius tyrimus, rodančius, kad reguliariai sprendžiant galvosūkius su žodžiais ir skaičiais, mūsų smegenys ilgesnį laiką geriau funkcionuoja.“
Profesorė, tyrinėjanti žaidimus smegenims, įspėja dėl koreliacinio pobūdžio: „Tikėtina, kad turintys geresnį gebėjimą pažinti žmonės mėgsta tokią veiklą ir ja užsiima. Tokias veiklas mėgsta ir kognityvinių sutrikimų neturintys žmonės. O kai jų mąstymas sulėtėja, jie greičiausiai nebesprendžia \[galvosūkių\], nes ši veikla tampa varginanti ar sudėtinga“, – sakė profesorė.
Kognityvinis rezervas ir praktiniai patarimai
Neurologai paaiškina, kad smegenų veikla priklauso nuo patologinio proceso ir nuo to, kiek žmogus turi kognityvinio rezervo.
„Kai apologija didžiulio masto, kaip būna staigios demencijos atveju, joks smegenų stiprumo rodiklis nepadės sulėtinti progreso. Laimė, dauguma demencijos rūšių ir Alzheimerio liga progresuoja lėtai, todėl galime sutvirtinti smegenų stiprumą ar kognityvinį rezervą, taip atitolindami demenciją arba nuo jos apsisaugodami“, – aiškino medikė Gayatri Devi.
Ji taip pat pabrėžė, kad smegenims nebūtina tapti kryžiažodžių fanatiku: „Svarbiausia – kad sendami duotume smegenims iššūkių, užduočių“, – sakė G. Devi. „Kad ir kokia būtų užduotis, jei problema reikalauja pastangų, visos smegenų sritys daugiau ar mažiau įtraukiamos, ieškant sprendimo – o tai stiprina smegenų tinklą, gerina kognityvinį rezervą“, – teigė ji.
Ko tikėtis ateityje
Tyrėjai planuoja stebėti dalyvius ilgiau ir tikslinti, kiek laiko ir kokiu dažnumu reikia skirti galvosūkiams, kad poveikis būtų reikšmingas ir išliekantis. Specialistai nepritaria tvirtinimams, kad vien tik galvosūkiai apsaugo nuo demencijos, bet sutinka, jog protinė veikla, fizinis aktyvumas, socialinė įtrauktis ir nauji pomėgiai kartu padeda ilgiau išlaikyti aiškų mąstymą.
Praktiškai rekomenduojama įtraukti į kasdienybę įvairias kognityvines veiklas: kryžiažodžius, sudoku, naujos kalbos mokymąsi ar muzikos įgūdžių lavinimą, kartu nepamirštant fizinio aktyvumo ir socialinių ryšių stiprinimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.