Virškinimo sutrikimai dažnai lieka nutylimi, nors jų poveikis žmogaus gyvenimo kokybei gali būti milžiniškas. Net ir pasirinkus, atrodytų, sveiką mitybą, šiandien daugelis negauna visų reikiamų maistinių medžiagų: produktų maistinė vertė pokyčių metu mažėja, o netinkami įpročiai, stresas ir amžius veikia virškinimo funkcijas.
Virškinimas – „antroji smegenys“
„Žarnyno ryšys su smegenų veikla – visai ne pokštas. Prisiminkite, stresines situacijas ir jas lydintį žarnų veržimą, pykinimą ar drugelių plazdėjimo jausmą pilve“, – sako L. Rapolienė.
Žarnyne yra daug nervinių ląstelių, kurios reguliuoja fermentų atsipalaidavimą, maisto slinkimą ir kraujotaką. Ši sistema ne tik skaidys maistą, bet ir reikšmingai veikia nuotaiką: apie 90 proc. serotonino, vadinamo „laimės hormonu“, gaminama žarnyne. Sutrikus jo gamybai, gali atsirasti nerimas, depresija, miego sutrikimai arba dirgliosios žarnos sindromas.
Imunitetas ir fermentai
Virškinamasis traktas glaudžiai susijęs su imunine sistema: didelė dalis imuninės apsaugos „gyvena“ žarnyne. Jeigu fermentų kiekis yra nepakankamas arba maistinės medžiagos prastai įsisavinamos, organizmas praranda dalį apsaugos nuo infekcijų ir toksinų. Be to, virškinimo sutrikimai spartina kūno senėjimą ir mažina atsparumą lėtinėms ligoms.
Su sutrikusiu virškinimu siejami simptomai: pilvo skausmai, pūtimas, rėmuo, pykinimas, svorio kritimas, nuovargis, koncentracijos sutrikimai ar net plaukų slinkimas. Statistikos duomenys rodo, kad reikšminga dalis gyventojų kenčia nuo virškinimo trakto ligų, tačiau daugelis nesikreipia į gydytojus.
Kaip padėti virškinimui?
Pirmas žingsnis – įvertinti mitybos įpročius ir gyvenimo būdą: mažinti perdirbtų, riebalų ir persivalgymą skatinančių produktų vartojimą, riboti alkoholį ir valgyti reguliariai. Amžius taip pat svarbus: nuo 20-ies metų kas dešimtmetį natūraliai mažėja išskiriamų virškinimo fermentų kiekis, todėl vyresniems žmonėms dažniau prireikia pagalbos.
Fermentai gali būti naudingi trumpalaikei pagalbai: yra gyvūninės, augalinės ir grybelinės kilmės preparatų.
Augaliniai (iš grybų) fermentai veikia jau skrandyje, skaido baltymus, riebalus, angliavandenius bei ląstelieną ir yra tinkami besilaikantiems vegetariškos mitybos. Vis tik tai nėra nuolatinis sprendimas – fermentai palaiko funkcijas, kol keičiami mitybos įpročiai.
Verta prisiminti praktiškus patarimus: jei mėgstate keptą mėsą, rinkitės liesesnes rūšis, neprivalgydami ir naudokite virškinimą skatinančius prieskonius (imbieras, kmynai, pankolis, ciberžolė). Jei simptomai vargina ilgiau nei dvi savaites arba lydi reikšmingas svorio kritimas, kraujavimas ar stiprūs skausmai – būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų nustatytos priežastys ir paskirtas tinkamas gydymas.
Geros virškinimo sistemos palaikymas – paprastas, bet efektyvus kelias gerinti bendrą sveikatą ir psichinę savijautą. Laiku imamasi priemonių, galime išvengti rimtesnių komplikacijų ir gyventi pilnavertiškiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.