Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas aiškina, kad mėsa yra vertingas maisto produktas, tačiau neturėtų būti kasdienis ir vienintelis maisto pasirinkimas. Tinkamas vartojimas priklauso ne tik nuo dažnumo, bet ir nuo mėsos rūšies bei gaminimo būdo. Svarbu atkreipti dėmesį tiek į porcijas, tiek į perdirbtų produktų ribojimą.
Kiek kartų per savaitę ir kokios porcijos
„Ribojami turėtų būti perdirbtos mėsos gaminiai ir jie neturėtų tapti kasdieninės mitybos dalimi. Kalbant apie šviežią mėsą, kai iš jos pagamintas patiekalas bus valgomas iškart, galima ir reikėtų ją valgyti 3 kartus per savaitę po 60 g ir jokios sveikatai įrodytos rizikos nuo tokio kiekio nebus. Tačiau dar kartą pasikartosiu – svarbiausia riboti perdirbtos mėsos gaminius“, – sakė profesorius.
Tokia rekomendacija padeda išlaikyti balansą tarp naudingų maistinių medžiagų ir rizikos, susijusios su per dideliu raudonos arba perdirbtos mėsos vartojimu. 60 g porcijos atitinka nedidelę mėsos porciją lėkštėje, kurią galima derinti su daržovėmis ir sveikais angliavandeniais.
Geležis, vitaminas B12 ir ką vertėtų žinoti apie gėrimus
Stukas pabrėžia jautienos pranašumą dėl vitamino B12 kiekio ir geresnio geležies įsisavinimo iš gyvūninės kilmės produktų. „Yra maisto produktų, kurie atvirkščiai – gali sumažinti geležies įsisavinimą, net jei būtų valgoma jautiena. Tokie produktai yra kava, pienas. Nors pienu mėsos neužsigeriame, bet prieš pietus ir po pietų bent dvi valandas neturėtume gerti kavos ar pieno“, – kalbėjo R. Stukas.
Tai reiškia, kad siekiant optimaliai pasisavinti geležį ir B12, verta planuoti valgymus ir gėrimus: kavą ar pieną reikėtų atidėti iki kelių valandų po mėsos turinčių valgymų. Be to, geležies įsisavinimą skatina C vitamino turintys produktai – citrusiniai, paprikos, uogos.
Sultinys, ekstraktinės medžiagos ir mėsos dalys
Profesorius akcentuoja, kad verdant sultinį į jį pereina ekstraktinės medžiagos, suteikiančios maistui skonį ir padedančios virškinimui. „Mėsoje pagrindinis vitaminas yra jau minėtasis B12, kitų vitaminų nerasime, bet rasime mineralinių medžiagų, kurios verdant sultinį pereina į jį. Taigi, jei pietums valgome sriubą iš tikro sultinio, šis pasirinkimas itin geras”, – pasakojo profesorius.
Be to, geriausia vartoti raumeninį audinį, vengti per daug riebalų ir nuimti viščiukų odą, kurioje kaupiasi cholesterolis. Verdant ar troškinant, daugiau naudingų medžiagų pereina į skystį, todėl sultiniai iš tikros mėsos gali būti vertingas pasirinkimas.
Riebalai, rizikos ir alternatyvos
„Jei lygintume jautienos ir kiaulienos riebalus, kurie kenkia mūsų sveikatai, jautienoje sočiųjų riebalų rūgščių rastume dar daugiau. Vis dėlto jautienos riebalų valgome labai nedaug, nebent jų gauname su perdirbtais produktais. Iš kiaulienos šių medžiagų gauname žymiai daugiau, todėl reikėtų stengtis jų vengti, mat bet kokie gyvulinės kilmės riebalai skatina jau minėtų širdies ir kraujagyslių ligų, aterosklerozės, nutukimo riziką”, – sakė R. Stukas.
Istoriniai skirtumai, kodėl tarpukario žmonės galėjo valgyti daugiau riebalų, profesorius aiškina fizinio aktyvumo ir daržovių vartojimo skirtumais. Šiandien rekomenduojama rinktis liesesnes mėsos rūšis, mažinti keptos ir riebios mėsos kiekį, o perdirbtus produktus keisti šviežia mėsa ar augaliniais baltymais.
Ar galima gyventi be mėsos?
„Bet kokiu atveju, mėsa turėtų būti mūsų racione, kad gautume pakankamai maistinių medžiagų. Ar galime gyventi be mėsos? Tikrai galime, tokių žmonių dabar yra labai daug. Medžiagų, kurias randame mėsoje, galime rasti ir kituose maisto produktuose, bet ne visur jų yra užtektinai, o tada sveikata gali balansuoti ant siūlo. Vis dėlto, jei imuninė sistema yra stipri, maistinių medžiagų gali užtekti, tačiau didėja mažakraujystės rizika, mat sunku gauti vitamino B12″, – kalbėjo profesorius.
Praktinis patarimas: valgykite mėsą saikingai, rinkitės šviežius, neperdirbtus produktus, derinkite su daug daržovių ir būkite atidūs gėrimams prie valgio. Vegetarai ir veganai turi stebėti B12 vartojimą ir, esant reikalui, naudoti papildus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.