Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ilgą laiką išlieka pagrindine mirčių priežastimi. Statistikos duomenys rodo, kad apie pusę visų mirčių susijusios su kraujotakos sutrikimais: tai reiškia, jog daugeliu atvejų galime veikti profilaktiškai ir mažinti riziką. Viešojoje erdvėje kartais pasirodžiusios žinios apie žinomų žmonių mirtis „dėl širdies veiklos sutrikimo“ primena, kad šis plačiai vartojamas terminas gali slepti labai skirtingas priežastis ir užuominas į sudėtingus medicininius procesus.
Ką reiškia diagnozė „širdies sutrikimas“?
Terminai medicininiuose mirties liudijimuose turi būti tikslūs: nurodoma pagrindinė liga, sukėlusi patologinių būklių grandinę arba tiesiogiai lėmusi mirtį. Dažnai, kai atliekamas tik išorinis patikrinimas ar riboti tyrimai, priežastis gali likti nepatikslinta. Tokiu atveju laikinajame liudijime kartais įrašoma nebent „širdies sustojimas nepatikslintas“. Tačiau po išsamesnių laboratorinių ir autopsinių tyrimų galima nustatyti tikslesnę priežastį ir išduoti galutinį dokumentą.
„Pavyzdžiui, tokia liga galėtų būti įvairių rūšių kardiomiopatija, besikomplikavusi ūmiu širdies veiklos nepakankamumu; širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, sukėlusi ūminį miokardo infarktą, besikomplikavusį ūmiu širdies veiklos nepakankamumu arba širdies skilvelio plyšimu ir panašiai, – sakė ekspertas.
Pasitaiko, kad atlikus mirusiojo tyrimą be papildomų laboratorinių tyrimų mirties priežastis būna nevisiškai aiški. Tuomet būna išduodamas laikinas medicininis mirties liudijimas, kuriame dažnai įrašoma mirties priežastis „širdies sustojimas nepatikslintas”.”
Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai
Širdies sustojimą ar kitus sunkius įvykius dažniausiai lemia išeminė širdies liga, širdies vožtuvų patologija, kardiomiopatijos arba širdies nepakankamumas. Jaunesnių pacientų atvejais svarstytinos įgimtos širdies raumens ar laidžiosios sistemos patologijos, kurios gali būti nepastebimos ilgą laiką. Vyresniems žmonėms dažnai pasireiškia aterosklerozė ir jos komplikacijos.
Kontroliuojami rizikos veiksniai – arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas – lemia didelę dalį šių ligų.
Oro tarša taip pat gali prisidėti prie trombų ir mirtingumo didėjimo ilguoju laikotarpiu.
Ką galima padaryti dabar?
Prevencija prasideda nuo paprastų, bet veiksmingų žingsnių: reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti cholesterolio koncentraciją, mesti rūkyti, laikytis subalansuotos mitybos ir užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą. Svarbu laikytis gydytojų nurodymų, vartoti paskirtus vaistus ir laiku atlikti rekomenduojamus tyrimus. Net jei nėra akivaizdžių simptomų, profilaktinės apžiūros gali padėti anksti identifikuoti pavojingas būkles.
Jeigu pastebite galimus simptomus – krūtinės skausmą, dusulį, staigius širdies permušimus ar galvos svaigimą – nedelsdami kreipkitės į medikus. Greita reakcija ir tinkama pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.