Kasdienis gazuotų gėrimų, ypač „Coca-Cola“, vartojimas kelia daug klausimų apie sveikatą ir virškinimo sistemos būklę. Nors kartais šis gėrimas naudojamas kaip priemonė, pavyzdžiui, sportininkų apsaugai nuo bakterinių infekcijų, tiesa yra kur kas kompleksiškesnė ir reikalaujanti atsargumo.
Bakterijų naikinimas ir skrandžio rūgštis – kas pranašiau?
Per 2024 metų vasaros olimpines žaidynes Paryžiuje plaukikai, varžęsi Senos upėje, rinkosi „Coca-Cola“ kaip priemonę apsisaugoti nuo bakterinių infekcijų. Remiantis tam tikrais eksperimentais, gazuotame gėrime esanti rūgštis gali sunaikinti kenksmingas bakterijas, tokias kaip E. coli ar salmonelės. Tačiau svarbu paminėti, kad toks efektas buvo patvirtintas tik laboratorinėse sąlygose (Petri lėkštelėse), o ne žmogaus organizme. Be to, mūsų skrandis išskiria pakankamai stiprią druskos rūgštį, kuri natūraliai saugo nuo infekcijų, todėl „Coca-Cola“ ar panašių gėrimų poveikis šiuo atžvilgiu dažnai yra pervertinamas.
Neigiamas poveikis virškinimo sistemai
Ilgalaikis saldintų, gazuotų gėrimų vartojimas gali sukelti rimtų problemų virškinimo trakte. Naujausių 2023 metų tyrimų duomenimis, kasdien geriant tokio tipo gėrimus, žarnyno mikrobioma patiria neigiamą poveikį. Žarnyno bakterijos pradeda gaminti chemines medžiagas, kurios siejamos su bloga medžiagų apykaita, nutukimu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu, o tai savo ruožtu didina riziką susirgti širdies ligomis ar 2 tipo diabetu.
Be to, gausus cukraus kiekis „Coca-Cola“ ir kitų saldintų gėrimų sudėtyje kartu su riebalų pertekliaus dieta gali sutrikdyti žarnyno mikrobiomą, sukelti uždegiminius procesus ir lėtines žarnyno ligas, tokias kaip kolitas.
Susijęs vėžio pavojus
2014 metais Europos mitybos žurnale publikuotas tyrimas, apėmęs daugiau nei 470 tūkstančių žmonių stebėjimą per 11 metų, nustatė, kad žmonės, kurie per savaitę išgerdavo bent šešis gazuotus gaiviųjų gėrimų butelius, susiduria su 83 procentais didesne kepenų vėžio rizika, palyginti su tais, kurie tokių gėrimų nevartojo.
Verta paminėti, kad vaisių ir daržovių sulčių vartojimas tokio neigiamo poveikio nesukėlė.
Dietiniai, dirbtinai saldinti gazuoti gėrimai taip pat nėra saugesni – juos vartojant rizika susirgti kepenų vėžiu išauga net 28 procentais. Be to, daugybė mokslinių įrodymų įrodo, kad dirbtiniai saldikliai stiprina nutukimo, 2 tipo diabeto, padidėjusio kraujospūdžio, širdies ligų ir ankstyvos mirties tikimybę.
Kokie sprendimai sveikesni?
Nors kai kurie sportininkai po intensyvių varžybų vartoja „Coca-Cola“ ar kitus gazuotus gėrimus norėdami greitai atstatyti gliukogeno atsargas, reikėtų suprasti, kad tokie sprendimai ilgalaikėje perspektyvoje gali griauti virškinimo sistemą ir bendrą sveikatą. Svarbu laikytis saiko ir rinktis natūralesnius, sveikesnius gėrimus, pavyzdžiui, negazuotas vaisių sultis ar vandenį.
Vis daugiau mokslinių tyrimų pabrėžia, jog subalansuota mityba ir atsakingas požiūris į gėrimų pasirinkimą yra kertiniai žingsniai siekiant išlaikyti gerą virškinimą ir išvengti lėtinių ligų bei kitų sveikatos sutrikimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.